Atsargiai – migruoja varlės

Drėgna pavasario šiluma pabudino ir šaltakraujus varliagyvius, ėmusius migruoti į nerštavietes. Bene intensyviausias varliagyvių migracijos takas Kretingos rajone driekiasi Kalnalio–Salantų kelio ruože, kur jau galima pastebėti po ratais žuvusių žaliuokių.

Intensyviausia varliagyvių migracijos zona Salantų regioniniame parke – Kalnalio gyvenvietės pakalnė. Šiame kelyje jau dabar galima pastebėti į nerštavietes šokuojančias pievines varles.

Salantų regioninio parko vyriausiojo rekreacijos vadybininko Andriaus Kazlausko teigimu, varliagyvių migracija suaktyvėja įdienojus, orui sušilus, kadangi šie gyvūnai itin jautrūs temperatūros pokyčiams.

„Varlės gerokai intensyviau migruoja, kai oras ne tik šiltas, bet ir drėgnas – lynojant ar tvyrant rūkui, todėl staigiai atšilus ir išsilaikius drėgmei, galime tikėtis varliagyvius keliuose išvysti kur kas dažniau“, – kolegai pritarė Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Dovilė Barčkutė.

Pirmosios ir pagrindinės Salantų regioninio parko migrantės, D. Barčkutės teigimu, yra pievinės varlės.

„Jų parke gyvena gausiausiai – jau dabar girdėjau varles intensyviai kurkiant. Šioms varlėms pakanka ir dešimties laipsnių šilumos. Kiek vėliau, dar labiau atšilus, galėsime pastebėti ir smailiasnukes rupūžes“, – paaiškino ekologė. D. Barčkutės žodžiais, pavasarį varliagyviai iš žiemaviečių migruoja į nerštavietes – ten, kur yra vandens. Kalnalio ruožas Salantų regioninio parko teritorijoje yra bene intensyviausias eismo atžvilgiu, todėl šią migracijos teritoriją galima išskirti – kitur masinės bėdos neturėtų kilti.

„Varlių migracija kituose regionuose yra kur kas didesnė problema. Aukštaitijoje yra vietų, kur tiesiog neįmanoma kirsti kelio, nesužalojus varlių – jų visų apvažiuoti neįmanoma fiziškai“, – tikino D. Barčkutė.

Dėl šios priežasties varliagyvių migracijos takuose Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kasmet įrengia apsaugines užtvaras. Specialias pralaidas intensyviausiose jų migracijos zonose varliagyviams yra įrengusi ir Varnių regioninio parko direkcija.

Specialistų teigimu, Salantų regioniniame parke tokio poreikio šiuo metu nėra.

„Turiu pastebėti, kad apskritai varliagyvių migracija mūsų regione jau nėra tokia intensyvi, kokia būdavo prieš 8–10 metų. Sunku įvardyti šių pasikeitimų priežastis – galbūt varlių populiacija kiek sumažėjo. Kita vertus, nepalankūs sausesni orai gali migracijos periodą pratęsti, tuomet ji ne tokia momentinė ir pastebima“, – kalbėjo A. Kazlauskas. Varliagyvių migracijos takai tie patys, todėl šiose vietose atsiradę keliai jų įpročių nepakeičia. Tad, D. Barčkutės teigimu, Kelių direkcija, įrengdama ar rekonstruodama kelius, vis dažniau atsižvelgia ne tik į didesnių gyvūnų, bet ir į intensyviausius varliagyvių migracijos takus, įrengdama pralaidas.

„Lengviausias būdas pagelbėti varlėms, rupūžėms, tritonams – atitverti kelią neaukšta tvorele ir sudaryti barjerą, kurio jie negali peršokti. Tam tinka ir plastikinės užtvaros, naudojamos gėlių darželiams. Prie jų įrengiamos gaudyklės – į žemę įkastos talpos, pavyzdžiui, kibirai, į kuriuos, ropodamos palei tvorelę, varlės sukrenta“, – paaiškino D. Barčkutė.

Į talpą sušokusius varliagyvius bent kartą per dieną reiktų pernešti per kelią ir iškratyti kitoje jo pusėje, kad gyvūnai toliau galėtų keliauti.

Anot ekologės, kadangi Kalnalio ruože migruojančių varlių nėra tiek daug, tam, kad varliagyviai nežūtų, pavasarį vairuotojams pakaktų šią zoną įveikti kiek lėčiau ir atidžiau, pasistengiant apvažiuoti šokliąsias.

• Rašyti komentarą (10)