|
|
|
„Kretingos vandenys“ rado atpirkimo ožį
Už tiektą nekokybišką geriamąjį vandenį bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius atsipirko bendrovės valdybos pareikštu papeikimu, tačiau pats tiesioginiam savo pavaldiniui gamybos vadovui Ričardui Daubarai smogė kur kas didesne jėga – atleido jį iš pareigų. Liudys direktorius Kirmėlių istorijoje gamybos vadovas sau kaltės neprisiėmė, todėl, anot jo, neadekvatų direktoriaus įsakymą atleisti iš darbo apskundė Kretingos rajono apylinkės teismui. R. Daubara siekia, kad jo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, sugrąžinti į buvusias pareigas, be to, reikalauja priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Antradienį nagrinėjant bylą iškilo ir keletas klausimų, į kuriuos, „Kretingos vandenų“ įmonei atstovaujančio advokato R. Lupeikos nuomone, galėtų atsakyti tik pats įmonės direktorius. Teisėjas Valdas Alška patenkino šį prašymą ir kitame posėdyje kaip liudytoją apklaus G. Valinevičių. Atsižvelgta ir į R. Daubaros advokato Laimučio Jankausko pageidavimą – Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bus paprašyta protokolo, kuriuo už tą patį pažeidimą pagal tą patį straipsnį ir tą patį punktą administracine tvarka buvo nubausti ir gamybos vadovas R. Daubara, ir vandentiekio tinklų eksploatavimo inžinierius Arkadijus Roščinas. Be to, L. Jankauskas pareikalavo, kad atvykdamas į posėdį G. Valinevičius atsineštų ir žurnalų, kuriuose registruojami rašytiniai bei žodiniai vartotojų skundai, išrašus – nori įsitikinti, kam iš darbuotojų tikrinti jie būdavo nukreipiami. R. Daubaros žodžiais, iš 20 skundų jis tebuvo gavęs vos vieną. Suderinus teisėjo ir abiejų advokatų darbo grafikus, paaiškėjo, kad kitas teismo posėdis įvyks ne anksčiau, kaip balandžio 29-ąją. Iki to laiko, jei pavyks laimėti bylą, pinigai už priverstinę prastovą į R. Daubaros sąskaitą toliau kapsės. Apie patikrinimų rezultatus – iš nuogirdų Praėjusių metų gegužės 7 d. Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovėje „Kretingos vandenys“ atliko planinį patikrinimą, apie kurį R. Daubara teigė po kelių dienų sužinojęs iš tinklų eksploatacijos inžinieriaus A. Roščino. „Dvi dienas buvau trumpalaikėse atostogose, kas tuo metu mane pavadavo, nežinau, apie kokius nors rastus trūkumus bei pastabas niekas manęs neinformavo, jokių papildomų užduočių, susijusių su šiuo patikrinimu, atlikti neįpareigojo“, – teisme aiškino R. Daubara. Anot jo, didžiausi nemalonumai prasidėjo praėjusių metų birželio 1 d., kai Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovei „Kretingos vandenys“ pranešė apie iš Kretingos m., K. Čepulio aklg., gyvenančio vartotojo gautą skundą, jog geriamajame vandenyje aptikta kirmėlių, kaip vėliau klaipėdiečiai mokslininkai patikslins, – uodo trūklio lervų. Tą pačią dieną į K. Čepulio aklg. Nr. 9 su Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais vyko ir įmonės „Kretingos vandenys“ siųsti darbuotojai. Buvo paimti vandens mėginiai, kuriuos ištyrus laboratorinių nukrypimų nuo normos nebuvo nustatyta. Netrukus gamybos vadovas R. Daubara išėjo kasmetinių atostogų, suplanuotų 2014-ųjų pabaigoje. Prieš tai jis taip pat jokių direktoriaus įpareigojimų negavo, iš atostogų nebuvo atšauktas. Rugpjūčio pradžioje Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba vėl įmonę tikrino pagal vartotojų skundus, kurie pasitvirtino – K. Čepulio aklg., Vilniaus ir Melioratorių g. geriamajame vandenyje rasta kirmėlių. Tačiau ir su šiuo patikrinimo aktu R. Daubaros niekas nesupažindino, į rugpjūčio 15 d. Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu sudarytos darbo grupės, kuri turėjo įvertinti, kaip, tiekiant geriamąjį vandenį, laikomasi norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, posėdžius jis nė karto nebuvo pakviestas. „Vėliau man tik buvo perduotas šios darbo grupės prašymas parašyti paaiškinimą dėl susidariusios padėties. Tą aš ir padariau“, – sakė R. Daubara. „Kretingos vandenų“ direktoriaus žodiniu nurodymu, jis teigė inicijavęs vandens apsaugos nuo biologinės taršos priemonių plano parengimą. Šį planą G. Valinevičius patvirtino. Kaltinimų lavina Pagal Kretingos miesto gyventojų skundus įvyko dar ne vienas patikrinimas, taip pat ir dalyvaujant iš Vilniaus atvykusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams. Nuo 2015 m. spalio 23 iki gruodžio 8 d. R. Daubara dėl ligos nedirbo. Teisme jis prisipažino tuo laikotarpiu paisęs gydytojo nurodymų gydytis, mat sveikata buvo pašlijusi nuo nuolatinės įtampos darbe. Kas ligos metu gamybos vadovą pavadavo, R. Daubara nežino. Atleidimo iš darbo įsakyme G. Valinevičius nurodė keletą punktų. Vienas jų – gamybos vadovas neužtikrino, kad būtų naudojamos geriamojo vandens ruošimo priemonės, nekeliančios pavojaus žmonių sveikatai, mat patikrinimo metu buvo aptiktos iš išorės aprūdijusios biologinių koštuvų talpyklų siūlės. Be to, neįvykdyti įsipareigojimai ir trūkumų šalinimo planas, kuris nesuderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat R. Daubara neužtikrino vandens išteklių ir geriamojo vandens apsaugos nuo taršos, pažeidė higienos normą ir Geriamojo vandens įstatymą, nesirūpino, kad apie vandens kokybę laiku būtų informuojami vartotojai bei teisės aktuose numatytos institucijos, neužtikrino ir vandens ruošyklos tinkamos eksploatavimo priežiūros. Makroorganizmai – naujas reiškinys Visus šiuos motyvus R. Daubara teisme paneigė. Pavyzdžiui, su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktu, kuriame atkreipiamas dėmesys į biologinių koštuvų aprūdijusias siūles ir įrašytas įpareigojimas trūkumų šalinimo planą pateikti iki 2015 m. gegužės 25 d., jis sakė nė nebuvęs supažindintas, aktą ir nurodymus nušveisti siūles gavęs tinklų eksploatacijos inžinierius. „Be to, inžineriniai priežiūros darbai, t. y. šveitimas ir dažymas tiesiogiai susiję tik su estetiniu talpyklų vaizdu, koštuvo siūlės jokio kontakto su geriamuoju vandeniu neturi ir įtakos jo saugumui bei kokybei nedaro“, – paaiškino R. Daubara. Anot jo, nė viename teisės akte, kuriuos neva jis pažeidė, nėra sąvokos makroorganizmai, kurių geriamajame vandenyje rado kretingiškiai. Bestuburių atsiradimas – naujas, išskirtinis ekstremalus atvejis Lietuvoje. Kaip elgtis jam atsiradus, rekomendacijų ar metodinių nurodymų nėra. „Turėdamas 20 metų darbo vandentvarkos srityje patirtį, įmonėje aktyviai dalyvavau priimant sprendimus dėl susidariusios situacijos, o visą informaciją apie vandens kokybę bei kitą, susijusią su įmonės veikla, spaudai, visuomenei bei institucijoms teikti, pagal nusistatytą vidaus tvarką, yra ne kieno kito, o paties įmonės vadovo kompetencija“, – sakė R. Daubara.
|
|
