|
|
|
Kioskų savininkai griebiasi šiaudo
Kretingos miesto centre esančioje valstybinėje žemėje laikinai stovinčių prekybos kioskų savininkai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kol kas nevykdo ir iš užimtos teritorijos nesijudina, tikėdamiesi sulaukti kitokios konflikto pabaigos. Teismuose pralaimėjo Ne vieną dešimtmetį daržoves, vaisius, gėles ar kitas prekes pardavinėjančius verslininkus iš nuomojamos teritorijos iškrapštyti ryžosi ir į Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Domarką kreipėsi čia pat esančių Žemaičių g. daugiabučių namų Nr. 6 ir Nr. 8 gyventojai, motyvuodami tuo, kad detaliuoju planu šiems namams priskirtoje vietoje norėtų įsirengti automobilių parkavimo, vaikų žaidimo aikšteles, žaluma apsisodinti skverą, kaip yra prie kitų miesto daugiabučių. Atsižvelgdamas į teisėtą gyventojų daugumos pageidavimą, 2014 m. vasario 3 d. Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu verslininkus įpareigojo kioskus iškeldinti. Tuo nepatenkinta Kretingos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Kadangi šio teismo sprendimas taip pat buvo jiems nepalankus, apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Išnagrinėjęs bylą, šis tik dar kartą patvirtino, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas – teisėtas ir vykdytinas. Pagal nuomos sutartį Savivaldybė verslininkams kioskus valstybinėje žemėje buvo leidusi pasistatyti tik 3 metams, tiesa, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, vieną kartą sutartį pratęsė. Nors ir pratęsimo terminas seniai pasibaigęs, iš pradžių dėmesio į tai niekas nekreipė, kioskai niekam nekliuvo – juose toliau vyko prekyba, o savininkai tvarkingai mokėjo žemės nuomos mokestį. Gyventojai susiskaldė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas bei Kretingos rajono savivaldybės įpareigojimas iškeldinti kioskus verslininkų atkaklumo, regis, nepalaužė, o Žemaičių g. daugiabučių Nr. 6 ir 8 gyventojai netikėtai pasidalino į dvi priešingas stovyklas. „Jau manėme, kad teismo galutinis sprendimas galioja ir mūsų kiemų teritorijoje šeimininkaujantiems kioskų savininkams, deja, apsirikome – išsikraustyti jie nė nežada. Vaikšto po butus, ypač pensinio amžiaus žmones gąsdindami, kad kioskų vietoje būsiąs pastatytas kelių aukštų gyvenamasis namas, be to, reikėsią mokėti didelius žemės nuomos mokesčius. Skleisdami tokią informaciją, verslininkai iš gyventojų renka parašus, kad šie sutiktų palikti kioskus“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Žemaičių g. gyventojos Gražina Gegytė ir Danutė Rimkutė. Jos prašė padėti išsiaiškinti, ar tikrai dabartinių kioskų vietoje gali „išdygti“ daugiaaukštis namas ir ar pensininkams netaikomos žemės nuomos mokesčio lengvatos. Anot Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Smilingienės, jeigu name yra įsteigta bendrija, žemės nuomos mokestį ji moka kaip juridinis asmuo, o jeigu bendrijos nėra, tai kiekvienas gyventojas atsiskaito pagal savo turimo buto plotą. Pensininkams lengvatos netaikomos. Tai, kad dabartinėje kioskų teritorijoje planuojama statyti daugiaaukštį namą, V. Domarkas pavadino niekuo nepagrįstu gandu. „Savivaldybė, kryžiaus kelius pravaikščiojusi teismuose, apgynė gyventojų daugumos interesus – jų pageidavimu, iki šių metų birželio 1-osios kioskus nurodyta nukelti. Bet aš suprantu ir atkaklius verslininkus, gerbiu tuos, kurie ne pykčiu, bet dialogu su gyventojais bando situaciją pakeisti“, – neslėpė V. Domarkas. Be sutikimų neįteisins Direktoriaus teigimu, sklypas ties Žemaičių g. Nr. 6 ir 8 namais buvo suformuotas dar 2013 m. Norėdami jį perimti savo reikmėms, gyventojai turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių ir išsinuomoti, o nuomos sutartį įregistruoti Registrų centre. Nuo to laiko iš tikrųjų būtų skaičiuojami žemės nuomos mokesčiai tarifu, nustatytu pagal žemės verčių zoną. Detaliajame plane kioskų vietoje iš tiesų numatyta automobilių stovėjimo aikštelė. Jeigu dalį išsinuomoto sklypo gyventojai vis dėlto nutartų pernuomoti, tektų išspręsti automobilių parkavimo klausimą, be to, jau pačioje nuomos sutartyje, sudarytoje Nacionalinėje žemės tarnyboje, iš karto turėtų būti įrašyta pernuomojimo teisė. „Kadangi du kraštiniai iš abiejų pusių esantys prekybos kioskai iš gyventojų nuomojamos žemės ribų „išliptų“ į valstybinę žemę, jie ten likti jokių galimybių neturi, nes dalis laikino statinio negali stovėti ant vienokios, o dalis – ant kitokios nuosavybės žemės“, – akcentavo V. Domarkas. Anot jo, jeigu verslininkams su gyventojais dėl žemės nuomos pavyktų susitarti, o savo laikinus statinius jie bandytų įsiteisinti, tam turėtų gauti Lietuvos kultūros paveldo departamento ir Kretingos rajono savivaldybės sutikimą. Paklaustas, ar Savivaldybė jį duotų, administracijos direktorius atsakė, jog tokią galimybę svarstytų tik tuo atveju, jeigu ir vėl kreiptųsi gyventojų dauguma.
|
|
