|
|
|
Šventovės – Kretingos daugiatautiškumo liudininkės
Žvelgdamas į 1888 m. darytą Kretingos miesto nuotrauką, kurioje matosi trys bažnyčios – katalikų, liuteronų ir stačiatikių, o aikštės pakraštyje dar būta ir žydų sinagogos, istorikas pedagogas Vaidas Kuprelis akcentavo faktą, kad tuometinė Kretinga buvo daugiatautis miestas.
Nuotrauka – nuo Pelėdos kalno Nuotraukos autorė, manoma, yra pirmoji pajūrio fotografė Paulina Mongirdaitė. Ji daryta nuo Pelėdos kalno, iš tuometinio Kretingos kaimo – dabartinių Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtos: Kretingos centras prieš 130 metų joje – lyg ant delno. „Pirmajame plane – žydų gausiai apgyvendintas miesto kvartalas Birutės gatvės saloje bei dabartinės Rotušės aikštės viršukalnėje, o viršum jų iškyla trys šventovės, – kalbėjo V. Kuprelis, pastebėdamas, kad fotoaparatas neužgriebė rytinio aikštės pakraščio – kur buvusio „Mėguvos“ viešbučio vietoje tuo metu stovėjo sinagoga. Nesimato ir vienintelio, ligi šiol tarnaujančio, tilto visoje tuometinėje Kretingoje. Tai buvo pagrindinė miestiečių arterija į Klaipėdą“. Kretinga, pašnekovo žodžiais, XIX a. pabaigoje buvęs labai internacionalus miestas: lietuviai sudarė 50 proc., žydai – 35 proc. gyventojų, kiti – vokiečiai ir rusai. Iš viso 1897 m. joje gyveno 3 tūkst. 418 gyventojų. Žydai – amatininkai, lietuviai – žemdirbiai Žydai vertėsi amatais: veikė apie 30 jų krautuvių, 10 smuklių, vyno rūsys, kelios užeigos bei urmo sandėlis. „XIX a. pabaigoje, prasidėjus antisemitizmui, Kretinga tapo didžiosios nelegalios žydų emigracijos į Angliją bei Pietų Afriką punktu“, – pabrėžė istorikas. Lietuviai įsikūrė rytinėje miesto dalyje, labiau – Kartenos link, dabartinėje Kęstučio gatvėje ir aplink ją. „Žmonės užsiėmė žemdirbyste: Kiaulių gatvė liudija, kad joje žmonės augino kiaules. Ketvirtadieniais aikštėje vykdavo garsieji turgūs, į kuriuos pirkti lietuviškų produktų plūsdavo pirkliai iš Klaipėdos krašto“, – pasakojo pedagogas. XIX a. pabaigos Kretinga buvo tapusi kontrabandos iš Prūsijos punktu: iš vokiečių krašto buvo gabenamas tabakas, spiritas bei kiti alkoholiniai gėrimai, cukrus, tekstilė, nes ten šios prekės kainavo pigiau. Tai pasitarnavo ir knygnešiams – Kretinga buvo uždraustos lietuviškos spaudos platinimo centras: lietuviškas knygas knygnešiai slėpdavo vienuolyne, o iš čia jos pasiekdavo Lietuvą. Savo karieta knygas per sieną gabeno ir grafaitė Marija Tiškevičiūtė. Bažnyčios – Kretingos citadelės Senojoje nuotraukoje aiškiai matoma liuteronų bažnyčia: „Tai – buvę miesto užeigos namai, statyti XVIII a. pabaigoje, Kretingos miesto savininko Ignaco Jokūbo Masalskio nurodymu. Liuteronų, daugiausia – vokiečių, bendruomenė tą pastatą nusipirko 1852 m., o 1854 m. pavertė bažnyčia. Tuo pat metu liuteronai prie Gargždų kelio įkurdino ir savo kapines“, – į praeitį žvelgė V. Kuprelis. Liuteronų bažnyčia sudegė 1889 m., o per dešimtmetį buvo atstatyta neogotikinė su tašytų akmenų bokštu, – nuo 1898 m. ji tebestovi ligi šiol. V. Kuprelis toliau akimis vedžiojo po istorinį Kretingos centrą, stabteldamas prie bizantiško stiliaus Šv. Vladimiro cerkvės, kuri buvo pastatyta 1875 m. „Stačiatikių dvasininku 1889 m. buvo Protejerėjus Nikolajus Vedenskis, liūdnai pasižymėjęs uoliu Kretingos gyventojų rusinimu. Nors oficialiai 1897 m. Kretingoje gyveno tik 126 stačiatikiai, tačiau dabartinių Kęstučio–Taikos gatvių kampe buvo įkurdintas garnizonas – Gargždų pasienio sargybos brigada, – iš viso apie 600 kareivių su šeimomis“, – pasakojo istorikas. Nuotraukoje užfiksuota tuometinė katalikų bažnyčia jau turėjo iškeltą bokštą, o jame – laikrodį, sujungtą su 4 varpais. „Pranciškonų vienuolynas tuo metu buvo paverstas kalėjimu: caro valdžia jame įkalino nusikaltusius kunigus ir iš visų Lietuvos vienuolynų suvežtus vienuolius“, – teigė istorikas. Muitinė ir karininkų klubas „Toje nuotraukoje įdomūs dar 2 pastatai: tai – dabartinių „Senukų“ vietoje stovėjusi muitinė, vadinamoji tamužnia, kurioje nuo 1842 m. veikė Rusijos muitinė, bei dabartinio „Grifo“ vietoje – rusų pasienio brigados karininkų klubas“, – pasakojo V. Kuprelis. Karininkų klubas taip pat buvo vienas iš I. J. Masalskio dvaro pastatų, pastatytų 1790 m. progimnazijai. Šiai 1793 m. išsikėlus į Telšius, dvaras statinį nuomojo krautuvininkams. Jis vėliau buvo rekonstruotas į 2 statinius. „Palei aikštės pakraštį ligi katalikų bažnyčios ėjo virtinė žydų krautuvių. Pirmąją lietuvišką krautuvę-bakalėją tik 1896 m. atidarė Edvardas Empačkeris“, – istorines miesto įdomybes komentavo V. Kuprelis. Senoji Kretinga, deja, sudegė per 1941 m. gaisrą. --- Kretingoje 1888 m. vyravo Rusijos valdžia ir veikė savivaldos institucijos. Rusijos valdžios administracijai atstovavo policininkas ir jo padėjėjas, teismo liudytojas. Veikė Gargždų pasienio dalinys, kuriame buvo per 30 karininkų: veikė karo taryba, ligoninė, lazaretas. Kretingos miesto savivaldai atstovavo seniūnas ir miesto valdyba iš 4 asmenų. Kretinga taip pat buvo Kretingos valsčiaus centru, kurį valdė viršaitis ir valsčiaus valdyba.
|
|
