|
|
|
Pirčių nuomotojai mokestį linkę ir apeiti
Kretingos rajono sodininkai, jau ir anksčiau kėlę nepasitenkinimą, kad už šiukšlių išvežimą apmokestinami dvigubai, pastarosiomis dienomis sulaukė, anot jų, dar vienos prieštaringai vertinamos naujienos – rajono tarybos sprendimu, nuo vasario 1 d. šio mokesčio mokėjimo terminas pratęstas nuo 5 iki 7 mėnesių. Mokės ilgiau, bet po mažiau „Daugelis mūsų savo soduose žiemą jokia veikla neužsiimame, gyvename daugiabučiuose ir mokame komunalinius mokesčius, tuo pačiu – ir už šiukšles. Pavasarį ar vasarą dažnas soduose nenakvojame, dieną pasikapstome darže ar sode, o vakare – namo. Žaliąsias atliekas, maisto likučius kompostuojame. Tiesa, kai kurie savaitgaliais ar per atostogas dieną–kitą mėgstame ir papramogauti, tačiau po to susitvarkome: plastikinius butelius, skardines ir popierius tvarkingai išrūšiuojame, parsivežame į miestą ir sumetame į tam skirtus konteinerius-„varpelius,“ tad kam dvigubas mokestis?“ – pasvarstė „Paupio“ sodininkų bendrijoje gyvenanti pavardės pasiviešinti nepanorusi kretingiškė. „Kaip tik maniau, kad sodininkai apsidžiaugs, nes šis rajono tarybos sprendimas jiems yra palankesnis“, – neabejojo sprendimo projektą parengusi Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė. Anot vedėjos, anksčiau metinis šiukšlių mokestis sodininkyste ar daržininkyste besiverčiantiems sodininkų bendrijų nariams, sklypuose turintiems pastatus, buvo 17 Eur. Jį reikėjo mokėti 5 mėnesius, vadinasi, – po 3,4 Eur per mėnesį. O pagal naująją tvarką, nors laikotarpis ir pratęstas, nustatyta metinio mokesčio kaina sumažinta iki 10 Eur. Vadinasi, nuo balandžio iki spalio tereikės mokėti po 1,43 Eur. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, dvigubai apmokestinamų sodininkų bendrijų narių problema – nejudinama. „Vadovaujamės aplinkos ministro nurodytu apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašu. Nesvarbu, kad žmogus sode negyvena, ir nesvarbu, ar prišiukšlina, ar ne. Paisome galiojančio įstatymo“, – sakė R. Surblytė. Ji pridūrė, jog Savivaldybės valioje yra apmokestinti ir pastatų neturinčius sodininkų bendrijų narius, tačiau to daryti bent kol kas nesirengiama. Direktorės teigimu, nuolatinę gyvenamąją vietą sodininkų bendrijos teritorijoje deklaravusiems nepatogumų patiriantiems gyventojams, kai iki jų valdų nėra galimybės privažiuoti šiukšliavežėms, o atliekas iki konteinerio tenka nešti daugiau kaip 300 m, nuo vasario 1 d. nustatyta 50 proc. mažesnė rinkliava negu kitiems rajono gyventojams. Anot R. Surblytės, rajono gyventojams mokestis liko toks pat, šiuo metu jis siekia 29 Eur per metus. „Įvedus rinkliavą, mokama už visą šiukšlių tvarkymo sistemos išlaikymą: atliekų surinkimą, išvežimą, taip pat įskaičiuojamas ir vadinamasis vartų į sąvartyną mokestis“, – patikslino R. Surblytė. Rajono taryba pritarė, kad vienos tonos atliekų tvarkymo sąnaudos nuo 77,96 Eur būtų padidintos iki 88,89 Eur. Iš jų vien atliekų surinkimo bei transportavimo sąnaudos sudaro 53,35 Eur, taigi nuo vasario 1 d. jos pašoko 25,77 proc.
Konteinerius identifikuos Praėjusiame rajono tarybos posėdyje atliekų tvarkymo mokestis nuo 20 iki 40 euro centų už kv. m padidintas ir kaimo turizmo sodyboms. Bet tokį mokestį mokės tik trys: dėl vykdomų papildomų veiklų, pavyzdžiui, maitinimo, apgyvendinimo poilsio nameliuose, Padvarių k. esančiam „Vienkiemiui“ per metus priskaičiuota 226,92 Eur (mėnesio kaina – 37 Eur), Kęstučio Vičiulio sodybai Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime – 127,62 Eur metinė suma (21,27 Eur per mėn.), o „Vyšnių dvarui“ Gintarų k. – 226,14 Eur. Pastarosios sodybos mokestį mokės 6 mėn., t.y. nuo balandžio iki rugsėjo. Bet rajono tarybos nario Vytauto Ročio nuomone, tokių mokėtojų rajone gali būti gerokai daugiau, jis suskaičiavo 34. „Tai – pirtys ir pobūvių salės. Jos, kaip kirpyklos, grožio salonai, plovyklos, autoservisai, yra apmokestintos paslaugų objekto rinkliavos mokesčiu, kurio dydis – 1,2 euro už kvadratinį metrą per metus“, – taip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo S. Jazbutienė. V. Ročio žodžiais, pasitaiko ir gudraujančių gyventojų: oficialiai kaip paslaugų teikimo objektų savo pirčių, pasistatytų privačiuose sklypuose, jie nėra įforminę, nuomoja kaip fiziniai asmenys. „O juk į pirtį pavakaroti atvažiavusios kompanijos palieka kalnus šiukšlių, kurias taip pat komunalininkai turi išgabenti“, – įsitikinęs V. Ročys. Anot bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės, jau imamasi tam tikrų priemonių. „Bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija, norime išsiaiškinti, kiek gyventojų pirčių ir salių nuoma verčiasi, suskaičiuosime jų turimus konteinerius, o identifikavimo tikslu juos paženklinsime specialiais žymekliais. Be to, iš konteinerių naudotojų bus pareikalauta įrodyti, kur jie yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas“, – sakė R. Surblytė. Kur pirčių daugiausia „Pajūrio naujienoms“ pasidomėjus, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, jog vien aplink Darbėnų miestelį paslaugas teikiančių sodybų ar pirtelių galėtų būti 4 ar 5, yra jų ir Grūšlaukėje. „Nežinau, koks jų statusas, bet į tokias sodybas atvažiavęs turistas nakvynei neapsistoja, pirčių savininkai, matyt, dirba pagal verslo liudijimus. Dažniausiai jie išnuomoja sales kokiems nors vienkartiniams renginiams ar pobūviams“, – paaiškino A. Poškys. Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė taip pat teigė tikslių duomenų neturinti, tik sakė, jog, be seniūnijoje esančios sodybos „Medeinės gojus“, pirčių su pobūvių salėmis, o kai kur – ir su siūlomomis agroturizmo sodyboms būdingomis atrakcijomis, reikėtų pasidairyti Nasrėnuose, Sauseriuose, Asteikiuose. Seniūnas Bronius Talmontas Žalgirio seniūnijoje išvardino šešias sodybas su pirtimis – Dupulčiuose, Raguviškiuose, Baubliuose, Nausodyje, porą – Jokūbave. Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė paslaugas teikiančių objektų seniūnijoje suskaičiavo 10, iš jų 7 pirtys ir 3 salės, o Imbarės seniūną laikinai pavaduojanti specialistė Rima Vaičiulienė – dvi. Kretingos šeimininkas Stanislovas Juknevičius nežino, ar miesto teritorijoje tokių yra, ar ne. --- Komentaras: Buvusiam rajono tarybos nariui „Vienkiemio“ savininkui Algimantui Šoblinskui sprendimas nuo vasario 1 d. padidintais mokesčiais apmokestinti kaimo turizmo sodybas, taip pat reikalavimas, kad už atliekų tvarkymą dukart mokėtų soduose nuolat negyvenantys sodininkų bendrijų nariai, kelia abejonių. „Nuo to, kad keliais centais mokestis padidėjo, aš „nenubiednėsiu“. Tačiau, jei Lietuvoje kaimo turizmas laikomas alternatyva žemės ūkio veiklai, apskritai manau, jog mūsų sąlygos nėra vienodos – neteko girdėti, kad kokia nors žemės ūkio veikla taip, kaip kaimo turizmo, atliekų tvarkymo mokesčiu būtų apmokestinta. Juolab nesuprantama, kad ir 6 arų sklype bulves auginantys sodininkai šį mokestį turi mokėti, o 300 ha plotus įdirbantys ūkininkai – ne. Manau, nėra logikos. Ketinu kreiptis į Konkurencijos tarybą ir prašyti išaiškinimo“, – sakė jis.
|
|
