|
|
|
Potvynis išbandys Minijai uždėtą apynasrį
Staiga paleidus sniegą ir dar gausiai uždrėbus kritulių, įsisiautėjo veržlioji Minija: apsemti laukai ties Raguviškiais, Kartenoje vanduo kai kur pasiekė ūkinius pastatus. Lengviau atsikvėpė tik Jokūbavo sodininkų bendrijos „Rasa“ gyventojai – šiemet pagaliau pažabota jų sodybas daugelį metų tvindžiusi upė. Tvirtindavę krantus maišais Apžiūrėti, ar Minija nepridarė eibių sklypams bei vasarnamiams, iš Klaipėdos atvykę „Rasos“ sodininkų bendrijos gyventojai Vita ir Julius Pačerinskai, Nina ir Bronislovas Savrackiai bei Valdemaras Montis įsitikino, jog upė, nors ir atrodanti grėsminga, gausiai ištvinusi, tačiau nebekelia pavojaus jų vasarvietėms. „Rudenį gerai sutvirtino dambą pavojingiausioje vietoje, ties staigiu vingiu, – ten nuo Kartenos atiteka didžiuliai vandens srautai. Stebėjome darbus: į dugną, maždaug 7-8 m gylį, sukalė apie 70-80 metalinių polių, prie krantų suvertė apie 200 kub. m akmenų“, – kalbėjo technikos inžinieriumi dirbęs, dabar jau pensininkas J. Pačerinskas. Pašnekovai neslėpė, jog dar prieš kelerius metus arčiau Minijos gyvenantiems sodininkams tekdavę ir naktimis budėti, stebint, ar upė nepralauš kranto ir neužlies jų namų. Žmonės pasiruošdavę ir maišus su smėliu, žemėmis, kad sustabdytų plūstantį vandenį. Jie prisiminė 1981-ųjų potvynį, kai ištvinusi upė užliejo jos šlaite visą besikuriančios sodininkų bendrijos plotą ligi pat Šašaičių kaimo įkalnės. Tada žmonės, anot J. Pačerinsko, specialiai kasę tvenkinį, ir iš jo supylę 27 tūkst. kub. m žemių į dambą, ties upės posūkiu. „Atsimenu, kai gavome čia sklypą, nuo Kartenos kilęs mano tėvas įspėjo per daug nesidžiaugti, kad vieta esanti graži. Jūs nežinote, ką reiškia gyventi šalia Minijos: vakare ramu, o rytą vanduo kieme jau kulkšnis semia, sakė jis. Kai pradėjome kurtis, patys pamatėme, kokia Minija nenuspėjama. Daugel metų kentėjome jos užgaidas, bet pagaliau, atrodo, sutramdė upę“, – džiūgavo V. Pačerinskienė.
Nori įsitikinti darbų kokybe Pernai rudenį Kretingos rajono savivaldybė, atsižvelgdama į „Rasos“ sodininkų bendrijos gyventojų pagalbos šauksmą, ėmėsi tvarkyti upės graužiamą krantą. Už darbų priežiūrą atsakingas Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Liutauras Mockus sakė, jog tvirtinant šlaitą poliai tarpusavyje buvo betonuojami, jų tarpus užpildant skaldos mišiniu. Darbai kainavo 113,3 tūkst. eurų, – juos atliko patirties panašiuose objektuose turinti Šiaulių bendrovė „Vorupė“. „Ištvinus upei nesimato, ar įtvirtinimai atlaiko didžiulę vandens masę, plūstančią jos jėgą. Ar darbai atlikti kokybiškai, pasimatys tik vandeniui nuslūgus“, – sakė L. Mockus. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas neslėpė, kad rangovas norėjo darbus atiduoti ligi Naujųjų metų, tačiau jie neskubėję jų priimti: „Terminai galioja ligi vasaros pradžios. Per tą laiką norime įsitikinti, kad krantas sutvirtintas nuo erozijos, kad užtvaras atsilaikė prieš Miniją, – šis potvynis tai ir turėtų parodyti. Būna, kad mokslininkai suskaičiuoja vienaip, o gamta padaro savo, kaip, tarkim, atsitiko ir Palangoje, kai jūra pasiėmė pripumpuotą smėlį“, – kalbėjo V. Domarkas. Minija grasina ir karteniškiams Iš krantų išsiliejusi siautulingoji Minija į išvažiuojamąjį posėdį vasario 5-ąją sukvies specialistus, kurie siekia, kad panašiai būtų sutvirtintas ir Minijos šlaitas Kartenoje, ties Plungės gatve. „Ten, kur ties tiltu yra posūkis į dešinę, Alanto upės vaga stačiai ardo smėlingą Minijos krantą, – belikę vos 3–4 m iki Plungės gatvės. Reikalinga sutvirtinti krantą ir pratęsti pylimą ligi Laukų gatvės“, – tvirtino Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. Ji sakė, jog jau anksčiau buvo pateikę prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai, kad darbams vykdyti gautų europinių lėšų. Tačiau jų prašymas buvęs atmestas. „Dabar ir vėl bandysime įrodyti, kad tvirtinti Minijos krantus būtina nedelsiant, – kitaip kylant didesniam potvyniui tame plote įsikūrusioms 5 sodyboms gresia atsidurti visiškai po vandeniu“, – situaciją apibūdino Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Šiuokart potvyniai negresia R. Beniušienės teigimu, dabartinis Minijos išsiliejimas nėra stichija: vanduo ties Kartena vakar siekė 489 cm viršum vandens matavimo stoties nulinio lygio, o stichija skelbiama, kai vandens lygis perkopia per 520 cm. Normalus lygis yra 150–200 cm, o katastrofinis Minijoje skelbiamas, kai vanduo siekia 610 cm viršum matavimo stoties nulinio lygio. Šiemet, anot jos, greit išėjo ledonešis, karteniškiams neįprasta esą tik tai, kad potvynis užklupo ne pavasarį, o viduržiemį. Potvynis, R. Beniušienės žodžiais, negresia nė Kretingai: renovuoti šachtiniai Kurmaičių-Padvarių tvenkinio įrenginiai veikia kokybiškai: „Vandens lygis Akmenoje siekia 359 cm, o kritiniu skelbiamas, kai perkopia 420 cm. Nei Paupio, nei J. Basanavičiaus gatvės neapsemtos, kaip būdavo ankstesniais metais“. Vakar užtvanką apžiūrėjęs L. Mockus patikino, kad Akmenos vanduo ties „Vienkiemiu“ stipriai pakilęs, tačiau užtvanka laiko stipriai, plokštės neiškilnotos. „Atslūgus vandeniui pamatysime, ar renovacijos darbai atlikti kokybiškai“, – tvirtino pašnekovas. Šiuo metu apsemta 15 m kelio Kretinga–Salantai už Kalnalio. „Šis kelias įrengtas žemiau jūros lygio. Kai išsilieja patvinęs Salantas, apsemia ir kelią. Reikia tiesiog išlaukti, kol vanduo nuslūgs. Prieš kelias dienas dar buvo apsemtas 30 m šio kelio ruožas“, – teigė R. Beniušienė.
|
|
