|
|
|
Diskoteka: bendruomenės ar mokyklos rūpestis
Kiekvienais mokslo metais Kretingos rajono mokyklos organizuoja įvairius teminius moksleivių karnavalus ir dažniausiai jie baigiasi diskoteka. Tačiau ne visi lieka patenkinti, kadangi pasilinksminimo laikas – ribotas ir techniškai jos ne visada kokybiškos.
Rinkliava techninėms galimybėms gerinti Mokymo įstaigos, kurios dar neturi geros garso, apšvietimo ir šviesos efektų aparatūros, dažniausiai renka fiksuotą mokestį iš šokių dalyvių, siekiantį apie 0,29–0,58 euro. Surinkusios tam tikrą lėšų sumą, mokyklos gali ieškoti alternatyvų, kurias įgyvendinus, pagerėtų ir švenčių, ir pasilinksminimų po jų kokybė. Kalbinti moksleiviai tikino, kad jaunimui visada įdomūs įvairūs laisvalaikio praleidimo būdai, tačiau mažuose miesteliuose ar kaimuose tokių užsiėmimų arba labai mažai, arba apskritai nėra. Jei žiburėliai ir šokiai mokyklose anksčiau buvo įprastas reikalas, šiais laikais į tai neinvestuojama. Vydmantų gimnazijos direktorės Astos Burbienės teigimu: „Mokyklos neturi tam tikro atskiro biudžeto, kuris būtų skirtas būtent šitokiai veiklai, taip pat ir prižiūrėtojams, kurie saugotų renginių aplinką.“ Diskotekų poreikis mažėja Kretinga–Palanga–Klaipėda vadinama „auksiniu miestų trikampiu“. Juose daug pramogų ir veiklos, todėl netoliese esančių miestelių moksleiviai nesibodi į juos nukakti. Daugiausia jaunų žmonių auditorijos iš Kretingos rajono sulaukia Palanga. Kurorte bei uostamiestyje netrūksta profesionalių muzikos atlikėjų koncertų, DJ-ėjų pasirodymų, sporto rungtynių, konkursų ir vakarėlių. „Dažniausiai keliaujame į įvairias picerijas ar kavinukes. Aišku, per šventes nueiname ir į populiaresnes vietas, kur vyksta teminiai vakarėliai. Kartais mūsų į jas neįleidžia, tačiau gražiai paprašius – durys visada atviros,“ – juokaudama sakė Vydmantų gimnazijos mokinė Viktorija Vielavičiūtė. Iš kitos pusės, moksleivių nuomone, tokios kelionės reikalauja didelių išlaidų, kurioms ne visada pritaria tėvai. Didmiesčiuose iškyla ir saugumo grėsmė nepilnamečiams. „Dažniausiai tėvai leidžia vaikus į mokyklų rengiamus vakarėlius, tikėdamiesi geresnės ir saugesnės aplinkos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visiems mokyklinio amžiaus žmonėms susibūrimuose mokykloje galima būti tik iki 21 valandos vakaro, – tęsė Vydmantų gimnazijos direktorė. – Yra ir kita problema – jaunoji visuomenės dalis nori kažko daugiau negu gali suteikti mokykla, ir tai dažnai susiję su žalingais įpročiais, dėl to renkasi kitas susibūrimų vietas.“ Bendruomenė iniciatyvos nesiima Vis rečiau diskotekos vyksta ir gyvenviečių ar kaimų kultūros namuose. „Jaunimas turi geresnių pramogų – pavyzdžiui, telekomunikacinių įrenginių. Virtualioje erdvėje jie praleidžia didžiąją savo laiko dalį. Iš savo patirties žinau ir nemalonių incidentų, kai dėl dalyvių elgesio į diskotekas tekdavo kviesti jų tėvus, o tai atgraso kultūros namus nuo paskatos pradėti kažką daryti“, – teigė diskotekose anksčiau budėdavęs Vydmantų gimnazijos istorijos mokytojas Darius Petreikis. Vis dėlto, jaunimo nuomone, kultūros namuose beveik visos programos rengiamos tik senjorams. „Jaunoji karta nesirenka kultūros namų, nes jiems didžiąja dalimi ten nėra ką veikti, – sakė A. Burbienė. – Mano manymu, trūksta ir pačių moksleivių iniciatyvos, kad kažkas rengtų, organizuotų, juk šiais laikais tai padaryti itin paprasta, pasitelkus įvairius socialinius tinklus.“ Reikia pripažinti, kad kinta ir nusistovėjusios renginių tradicijos: vietoje įvairių švenčių mokyklose organizuojamos „Filmų naktys“, vystomos įvairios kitos idėjos, turinčios tą patį tikslą – ne tik skatinti rajono mokymo įstaigų bendradarbiavimą, bet ir surinktomis lėšomis atnaujinti ar bent kiek pagerinti mokyklos inventorių.
Lukas LIGNUGARIS
„P. n.“ akademijos narys
|
|
