|
|
|
Korepetitorius – išsigelbėjimas siekiantiems aukštumų?
Kad užkaišytų informacijos spragas artėjant abiturientų brandos egzaminų sesijai ar tiesiog įtvirtintų tam tikro mokomojo dalyko žinias, nemaža dalis moksleivių pagalbos ieško mokydamiesi privačiai. Besiviliančiųjų išsiaiškinti sudėtingas teorijas akys krypsta į korepetitorius.
Beveik penkiolika metų privačiai jaunus žmones istorijos mokantis Darius Petreikis teigė, jog korepetitorių pagalbos dažniausiai prireikia dvyliktokams, kuriems būtinas šio dalyko egzamino įvertinimas: „Vieni nori užlipdyti spragas prieš stojant į pasirinktą studijų kryptį, tačiau, žinoma, būna ir tokių, kurie paprasčiausiai siekia gilinti žinias.“ Anglų kalbos mokytojos Astos Šmaižienės nuomone, pasitaiko atvejų, kuomet jaunesnio amžiaus moksleiviai daug pamokų praleidžia dėl pateisinamų priežasčių, tuomet tėvai, norėdami, kad vaikas pasivytų klasės draugus, informacijos trūkumą stengiasi užpildyti kreipdamiesi pagalbos į korepetitorius. Anot pedagogės, paramos ieškoma ir todėl, jog tokio dalyko kursą, kuriam, pavyzdžiui, yra skiriamos tik trys savaitinės pamokos, kartais sunku išdėstyti per tokį trumpą laiką: „Mokomoji programa yra pritaikyta vidutinio pažangumo ir gabiems mokiniams, o tiems, kuriems, šiuo atveju, sunkiau sekasi kalbos, kad įsisavintų žinias, prireikia daugiau laiko ir praktikos.“ Kartenos mokyklą-daugiafunkcį centrą lankančios Karolinos Šeiniūtės manymu, jaunuoliai išties nemažai informacijos privalo įsisavinti greitai ir per trumpą laikotarpį, o mokytojai laiko trūkumą stengiasi kompensuoti didesnės apimties namų darbais. „Matematikos korepetitorių samdžiau prieš dvejus metus ir mokiausi apie šešis mėnesius“, – pasakojo dešimtokė moksleivė. Kaip ir daugelis, mergina sakė, kad privačiai žinias gilino tikėdamasi suprasti ir išsiaiškinti tai, kas jai sekėsi sunkiausiai, ir jai ši patirtis tikrai padėjo. „Dirbau su dar vienu mokytoju, kuris turėjo kitokį metodą“, – teigė moksleivė, besidžiaugianti, jog korepetitorius tarsi atvėrė akis, padėjo suprasti, kad matematika – ne toks jau ir klampus dalykas. Paklausta, ar vėl ketina kreiptis į korepetitorius, K. Šeiniūtė patvirtino, jog, jei prireiktų pagalbos, tikrai mokytųsi dar ir privačiai. „Korepetitorius nėra panacėja“, – įsitikinęs D. Petreikis. Jo teigimu, mokytojas pateikia pamokų medžiagą, informaciją, perteikia metodiką, o nuo moksleivio priklauso, kaip jis ją įsisavins. „Vieni nori ir sugeba tą informaciją pasiimti, o kiti, kurie galbūt į tai žiūrėjo aplaidžiau, atėjus dvyliktai klasei susiduria su problemomis“, – sakė pedagogas. D. Petreikis pabrėžė, jog korepetitorius mokiniui gali padėti, paaiškinti, bet už jį išmokti – tikrai ne. Anot jo, kiekvienas jaunuolis pagalbos turi ieškoti jau apsisprendęs, ar jis nori kažko pasiekti, ar ne: „Darbo reikia visur ir visada – tiek pamokų metu, tiek dirbant su korepetitoriumi“. D. Petreikio teigimu, vieni moksleiviai mokytis privačiai ateina su aiškiu tikslu – užpildyti žinių spragas, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie į tai žiūri pro pirštus, tikėdamiesi, jog kažko išmoks paprasčiausiai sėdėdami. Pedagogo manymu, anksčiau moksleivių, ieškančių korepetitorių pagalbos, buvo daugiau, o šiuo metu jaunimas apsisprendžia ir tikslus išsikelia kur kas anksčiau, todėl stengiasi mokytis ir gilinasi į juos dominančius dalykus.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė |
|
