Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kiekvienų pareigingų tėvų galvose nuolat sukasi klausimas, kaip teisingai auklėti savo vaikus, kad šie išaugtų atsakingomis ir protingomis asmenybėmis. Tačiau nesutarimai tarp tėvų ir vaikų – beveik neišvengiami. Kaip suprasti vieniems kitus, o susipykus vėl susidraugauti, aiškinosi „Kuprinė“.

Trylikametės Kotrynos ir aštuonmečio Marijaus mama Lina Gečienė įsitikinusi, kad geriausias santykių vaistas – laikas kartu.

Nors vaikų ir tėvų santykis grindžiamas stipriausiu įmanomu – biologiniu – ryšiu, psichologės Ievos Jasaitytės teigimu, tam tikrais gyvenimo etapais santykiai gali komplikuotis, pašlyti ar visiškai nutrūkti.

„Ne visi tėvai yra idealūs, lygiai taip, kaip ne visi vaikai tinkamai vertina savo tėvus ir jų indėlį į auginimą bei auklėjimą. Vaikai į šį pasaulį ateina su tam tikru užkoduotu asmenybės bruožų rinkiniu, polinkiu elgtis vienokiu ar kitokiu būdu. Taip pat jų elgesį kasdien formuoja jų aplinkoje esantys žmonės. Todėl kiekvieno vaiko ir tėvų santykis yra unikalus, su savo istorija“, – įsitikinusi psichologė.

Vaikystėje tėvų žodis yra pats svarbiausias, paauglystės etape formuojasi asmenybė, nustatomos nepriklausomybės ribos, kyla noras būti savarankiškam, nepaklusti tėvų nuomonei, išbandyti savo paties jėgas įvairiose gyvenimo situacijose. Vyresniame amžiuje kiekvieno žmogaus santykis su tėvais skirtingas: vieni gyvena visiškai autonomiškai, su tėvais bendrauja šaltai arba visai jų nelanko, kiti rūpinasi jais, išlieka artimi ar net gyvena kartu. I. Jasaitytės teigimu, kad ir kokioje stadijoje yra vaiko ir tėvų santykiai, svarbiausia – pagarba.

Atskirti norus nuo kaprizų

Nors sudėtingiausiu vaiko augimo etapu neretai tampa paauglystė, I. Jasaitytės nuomone, spragos bendravime su tėvais atsiranda kur kas anksčiau – paauglystėje tik paaštrinami konfliktai, nesutarimai, nesusikalbėjimai, atsiradę anksčiau. Tačiau jautriu brendimo periodu tėvų palaikymas ir protingas elgesys yra labai reikalingas. Pasak psichologės, tam, kad į tėvų nuomonę būtų atsižvelgta, ji turi būti išsakyta ramiai, pagrįstai, einant į dialogą su vaiku.

„Su paaugliu nebesusitvarkantys tėvai kartais praranda kantrybę, šaukia, įveda nepagrįstai daug draudimų, ir tai gali situaciją tik pabloginti – paaugliui kyla dar didesnis noras priešgyniauti“, – kalbėjo I. Jasaitytė.

Dviejų vaikų mamos, kretingiškės Linos Gečienės nuomone, tėvai – pirmieji mokytojai, formuojantys požiūrį į gyvenimo vertybes, tačiau auklėjant vaikus visuomet reikia atsižvelgti į jų poreikius bei norus, neversti daryti to, ko šie nenori.

„Žinau pavyzdžių, kuomet tėvai vaikus tarsi uždaro į narvelį, neleidžia atsiskleisti, parodyti, ką jie norėtų veikti gyvenime, kokia veikla užsiimti, – mano L. Gečienė, nestokojanti dėmesio savo vaikams. – Kita vertus, sakoma, kas per daug – tas nesveika, todėl nuolat atsižvelgti į vaiko kaprizus nepatarčiau, prie gero tai tikrai neprives.“

Drausti ar leisti

Anot I. Jasaitytės, tėvai ar globėjai savo elgesiu rodo gyvenimo modelį, kurį vaikai dažniausiai atspindi. Priklausomai nuo to, ar tėvai augančiam vaikui pagelbėjo tik patenkinti pagrindinius poreikius, ar daug dėmesio skyrė dvasiniam, emociniam, psichologiniam ugdymui, vertybių diegimui, priklauso ir vaikų elgesys.

„Šeimose, kuriose vaikui leidžiama viskas, gali kilti rimtų bėdų. Toks vaikas nuo mažens turi mažą atsakomybės jausmą, menką pareigos suvokimą, elgiasi ir galvoja taip, kaip ir buvo auklėtas – „man viskas galima“, – teigė psichologė. – Kita vertus, pernelyg griežtai ugdomi vaikai gali turėti menką savivertę, nuolat stengtis atlikti darbus tik tobulai, jaustis nevisaverčiai, nuolat siekti tėvų ar kitų asmenų patvirtinimo.“

Anot I. Jasaitytės, tyrimai rodo, kad subalansuotoje šeimoje augantys vaikai būna kūrybingi, savarankiški, išradingi, lengvai bendrauja su kitais asmenimis, geba priimti sprendimus savarankiškai.

„Sakoma, kad obuolys nuo obels netoli rieda, tačiau net ir tokioje šeimoje, kurioje tėvai nerodo pakankamai dėmesio savo vaikams, liepia jiems atstoti, neskiria laiko bendravimui, gali užaugti žmonės, kurie ateityje bus geri tėvai“, – mano psichologė.

Santykius gelbsti laikas kartu

Sugriauti santykius su savo tėvais nesunku, tačiau juos pataisyti ir vėl rasti bendrų temų bei norų – kur kas sunkesnė užduotis.

,,Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Pavyzdžiui, problemų kyla dėl svetimų žmonių – antrosios žmonos ar vyro – atėjimo į šeimą, alkoholio vartojimo ar smurto, kartais net pačių tėvų nenoro bendrauti. Tokiais atvejais nereikėtų pamiršti, kad santykiams palaikyti reikalingas abipusis noras ir pastangos. Jei po barnio ar ilgo nebendravimo sudėtinga atsiprašyti, atleisti, kalbėtis apie kilusias problemas, išsiaiškinti, ko tėvai tikisi iš vaikų ar kokie vaikų lūkesčiai tėvų ažvilgiu, kas skaudina ir koks elgesys nėra priimtinas, galima tiesiog pabūti kartu“, – apie nesutarimų sprendimo būdus kalbėjo I. Jasaitytė.

L. Gečienės įsitikinimu, palaikyti puikius santykius galima leidžiant laiką kartu su visa šeima – išeitimi gali tapti ir paprasčiausi stalo ar kompiuteriniai žaidimai, jei tik jie įdomūs visai šeimai.

„Svarbiausia – kad būtumėte kartu, bendrautumėte, leistumėte laiką drauge. Mes, matyt, todėl ir gyvename darniai, be barnių. Jei tik iškyla kokių problemų, jas sprendžiame taikiai, pasitardami ir rasdami kompromisą“, – sakė L. Gečienė. Jos nuomone, gerų tarpusavio santykių šeimoje kūrimas nėra lengvas darbas, kuriame visada reikėjo ir reikės abiejų pusių – tėvų ir vaikų – nuolaidų: „Kaip bebūtų, verta stengtis ir nepasiduoti vardan daugybės šiltų ir meilės pripildytų akimirkų.“

Šarūnė SRIEBALIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė

---

Ieva Matušauskaitė, 14 m.:

– Didžiausia tėvų klaida – per didelis vaikų lepinimas. Žinau pavyzdžių, kai vaikai giriasi, jog jiems viskas leidžiama, nes tėvai yra labai turtingi. Viską reikėtų daryti saikingai, nes nežinai, kuria linkme gali pasisukti gyvenimas.

Aurimas Oniūnas, 17 m.:

– Mano nuomone, tėvai per daug ir per dažnai pasitiki savo vaikais. Jie turėtų būti mažiau patiklūs, juk tikrai ne visada yra sakoma tiesa, puoselėjamas pasitikėjimas.

Karolina Čeponytė, 17 m.:

– Viena iš tėvų daromų klaidų – tai gyvo bendravimo trūkumas, kuris visiems yra labai svarbus. Kai jaunimas visą dieną praleidžia prie kompiuterių, nebelieka artimo ryšio šeimoje.

Donas Špučys, 15 m.:

– Pritariu tiems, kurie sako, jog vaikai turėtų būti mažiau lepinami. Nuolatinis nuolaidžiavimas prie gero nepriveda – vaikai nemokės pasirūpinti savimi gyvenime. Kita problema, kurią galėčiau įvardyti – kompiuteriai. Jie dažnai tampa trukdžiu darniems santykiams šeimoje.

Kalbino Šarūnė SRIEBALIŪTĖ, fotografavo Guoda SKRIPKAUSKAITĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas