|
|
|
Rizikos šeimos iš uostamiesčio keliasi į Kretingos kaimus
Iš šiuo metu Kretingos rajone esančios 91 socialinės rizikos šeimos, kur auga nepilnamečiai vaikai, dauguma – 63 šeimos – gyvena kaimuose. Jas prižiūrinčių socialinių darbuotojų pastebėjimu, nemažai jų, praradusių geresnius butus Klaipėdoje, įsigyja pigius būstus ir apsigyvena mūsų seniūnijų kaimuose.
Išguiti alkoholį – sudėtinga DARBĖNŲ seniūnijoje socialinės rizikos šeimų yra gausiausiai rajone – 15. Seniūno Alvydo Poškio teigimu, dar 1 šeima stebima, jai teikiama pagalba, kad būtų išvengta šio statuso. „Pas mus yra keli rizikos šeimų tipai: vienos tokiomis tampa dėl alkoholio, kitos – dėl socialinių įgūdžių stokos. Šių žmonių namuose vyrauja netvarka, vaikai neprižiūrėti – neprausti, nevalgę. Pakeisti suaugusių žmonių gyvenimo būdą nėra lengva, tačiau mes privalome pasirūpinti vaikų saugumu – socialinės darbuotojos vyksta pas juos po keliskart per savaitę. Tam tikslui seniūnija turi autobusą, kuriuo dalijasi su kitomis pagalbą šeimoms bei vienišiems žmonėms teikiančiomis darbuotojomis“, – teigė A. Poškys. Socialinės rizikos šeimas, seniūno žodžiais, tenka mokyti elementarių dalykų, pradedant nuo dulkių valymo, vaikų prausimo iki valgio gaminimo. „Netvarką pašalinti, namus sutampyti galima, bet alkoholį išguiti – sudėtinga“, – tvirtino A. Poškys. Seniūnas neslėpė, jog būna skaudžių atvejų, kai iš alkoholio liūno neišbrendančių tėvų tenka atimti vaikus: pernai į globos institucijas teko paimti 3 vaikus, šiemet viena šeima – taip pat „ant ribos“. Anot jo, seniūnija nuolat bendrauja su mokyklos socialine darbuotoja, pedagogais ir bendrai sprendžia vaiko problemas – jeigu vaikas iš socialinės rizikos šeimos nelanko mokyklos, tuoj aiškinamasi, dėl kokių priežasčių. Daugumai rizikos šeimų mokamos socialinės pašalpos, – tačiau tik dalis už jas atidirba viešuosius darbus. Pernai, anot seniūno, buvo sudaryta 161 sutartis: pakaitomis viešuosius darbus dirbo 30–40 asmenų. Kūlupėnuose butų neįperka „Darbėnuose butai yra pigesni, ten įsikuria nemažai atvykėlių iš Klaipėdos – taip uostamiestis savaime atsikrato rizikos šeimų. O Kūlupėnuose butai – brangūs, ir jos jų neįperka“, – įsitikinusi KŪLUPĖNŲ seniūnijos socialinė darbuotoja Irina Zubienė. Todėl, ji mano, jų seniūnijoje ir tėra vos 2 socialinės rizikos šeimos, kurios įrašytos į apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos: „Motinos nemoka tvarkyti kambarių, rūko namuose, nors savo vaikus myli taip, kaip jos supranta. Anksčiau turėjome ir išgėrinėjančių motinų, bet jų vaikai jau suaugo“, – tvirtino pašnekovė. I. Zubienė pasidžiaugė, kad jų seniūnijoje vyrauja darbingo amžiaus žmonės – iš 1,7 tūkst. gyventojų tėra tik 300 pensinio amžiaus žmonių. „Gyvename patogioje vietoje: iš čia lengva susisiekti su Kretinga, Klaipėda, Plunge“, – sakė ji. Šiuo metu apie 30 Kūlupėnų seniūnijos šeimų gauna socialines pašalpas: „Tai – nebūtinai girtaujančios šeimos, bet ir tos, kurioms neužtenka pinigų. 36 asmenys už pašalpas gali atidirbti, kiti yra nedarbingi dėl įvairių ligų“, – tikino I. Zubienė. Anot jos, socialinės paslaugos teikiamos ir 5 senyvo amžiaus asmenims. Seniūnijoje gyvena 10 vienišų žmonių, bet jie atsisako socialinių paslaugų, – tačiau I. Zubienė patikino, jog su seniūne keliskart per metus juos aplankančios. Namus paverčia urvais KARTENOS seniūnijos seniūnė Gintarė Padvaiskienė sakė, kad jų seniūnijoje gyvena 3 daugiavaikės šeimos, kurios priskirtos prie socialinės rizikos šeimų dėl skirtingų priežasčių: viena – be socialinių įgūdžių, kita – gerianti, o trečiosios motina stokoja motinystės jausmo. „Seniūnijos kaimuose – liūdna padėtis: geria, gyvena apsileidę. Ir taip eina iš kartos į kartą. Įpratę nuo mažumės, jie nebemoka gyventi kitaip: už 150 eurų per mėnesį išgyvena po kelis šeimos narius“, – bendrą rizikos šeimų vaizdą piešė seniūnė. Kartenoje ji žino esant 3 benamius, neturinčius savo būsto. Kaskart jie glaustosi skirtingose vietose. „Vieną buvome išvežę pas teresėles, sugrįžo, net iš Anykščių pėsčiomis į Karteną atkako. O kiti du – stipriai geriantys“, – sakė ji. Dar kiti gauna socialines pašalpas, atidirba už jas ir vėl geria. „Savo namus jie pavertę urvais: žiemą nekūrena, glaustosi būriais. Per šalčius apėjome juos, siūlėme pagalbą peržiemoti slaugos ligoninėje, – nesutiko nė už ką. Šią žiemą, ačiūdie, nebuvo sušalusių ar patekusių į ligoninę. Greideriuojame kelius į vienkiemius, kaimynai užeina jų pažiūrėti“, – pasakojo G. Padvaiskienė. Negali kontroliuoti apsiperkant SALANTŲ seniūnijoje gyvena 11 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 18 vaikų iki 18 metų. Socialinės darbuotojos Ramunės Ruginienės teigimu, dar viena šeima žiemoja Socialinių paslaugų centre, nes nesugeba šildyti savo namų. „Nėra duomenų, kad ši motina būtų psichiškai atsilikusi, tačiau ji visai nesugeba pasirūpinti vaikais, – pati yra augusi pas globėjus. Dedame viltis, kad centre ji išmoks pagrindinių gyvenimo pamokų, antraip tektų atimti vaikus“, – kalbėjo R. Ruginienė. Ji tęsė mintį: „Yra ir daugiau šeimų be socialinių įgūdžių, – dauguma nepripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio, ir pyksta, kad kišamės į jų reikalus. Žinias apie kitas problemines šeimas susirenkame iš jų pačių: mane neva matai, o to ar to – ne“. Šias šeimas ji sakė lankanti pagal poreikius: jeigu yra mažų ar sergančių vaikų, netgi dukart per dieną. R. Ruginienė neslėpė, jog aktualiausia problema Salantų ir Imbarės seniūnijų socialinėms tarnyboms yra ta, kad pašalpos pagal sutartį su prekybos centru „Maxima“ yra pervedamos į jų korteles, o su „Iki“ centru, šiam nesutikus, nėra sudaryta sutartis. Su kortele pirkti alkoholio ar cigarečių jie negali. „Mes negalime matyti, ką tos šeimos perka. Neretai būna, kad jos išleidžia pašalpą per kelis pirkimus, o vėliau mums pačioms tenka organizuoti paramą maistu – prašome pažįstamų, kad vaikai neliktų nevalgę“, – R. Ruginienė neslėpė, jog vykti apsipirkti į Kretingą – per brangu, o ir transporto išlaidoms neskiriama lėšų. Su kiekviena dirbama atskirai IMBARĖS seniūno Antano Turauskio žodžiais, jų seniūnijoje tarp rizikos šeimų vyrauja jaunos, atsikrausčiusios iš svetur: „Kitaip sakant, bėgiojančios iš seniūnijos į seniūniją. Jos nemoka elgtis su pinigais, o sulaukę pašalpos, bėga butelio. Nesiregistruoja pas gydytojus, bandome įtikinti – atšauna, kad vaikus veža pas Klaipėdos daktarus“, – neslėpė seniūnas. Su šiomis šeimomis, kurių yra 5, dirbanti socialinė darbuotoja Dovilė Vičiutė sakė, kad šios nesančios itin agresyvios, susikalbėti įmanoma, nors kai kurioms sunku suvokti, ko ji iš jų norinti. „Su kiekviena tenka dirbti skirtingai. Svarbiausia – padėti prisitaikyti, kol jos visai nenuslydo“, – tvirtino D. Vičiutė. Tačiau į agresyviau nusiteikusias einančios dviese. Dėl bandymo panaudoti jėgą, neslėpė pašnekovė, yra tekę kviesti ir policiją. Aktyvios dėl vaikų neįgalumo KRETINGOS seniūnijos socialinė darbuotoja Audra Viskontienė sakė, kad jos prižiūrimose socialinės rizikos šeimose, kurių yra 14, pagrindinė problema taip pat – alkoholis. Geria vienas arba abu iš tėvų. Ne viena šeimų prisiėmusi kreditų. “Su motinomis susitarti – sunku, viena iš jų nemoka nei skaityti, nei rašyti. Bet jos „pilnos mandrumo“. Labai rūpinasi vaikų neįgalumo pašalpomis, nes iš jų ateina pinigai. Šių pašalpų mes neadministruojame, einame kartu apsipirkti į „Maximą“ tik už socialines išmokas“, – pasakojo A. Viskontienė. ŽALGIRIO seniūnijos socialinė darbuotoja Aida Kubilienė tvirtino, kad jų seniūnijos socialinės rizikos šeimos portretas taip pat panašus: tai – žmonės, nugrimzdę į alkoholį ir nesugebantys savarankiškai tvarkyti savo gyvenimų. Šiuo metu jų seniūnijoje 13 šeimų įtraukta į socialinės rizikos apskaitą, dar 1 reikia įtraukti ir 1 yra „ant ribos“. „Pastarąją reikia nuolat stebėti, nėra sutvarkyti dokumentai dėl alimentų, kabo skolos. Vis gauname informacijos, kad vaikai neprižiūrėti“, – sakė A. Kubilienė. Būna, kad tokios šeimos sąrašuose būna po 10 metų, kol pilnametystės sulaukia jų vaikai, o būna, kad pasitaiso per 2–3 metus.
--- Kretingos rajono seniūnijose 2016 m. gyvena 91 socialinės rizikos šeima, auginanti vaikus, – iš jų daugiausiai – 28 – Kretingos mieste. p> Kitose seniūnijose: Darbėnų – 15, Kretingos – 14, Salantų – 11, Žalgirio – 13, Imbarės – 5, Kartenos – 3, Kūlupėnų – 2.
|
|
