|
|
|
Žemdirbys jau planuoja pavasarį
Besibaigianti žiema, pamažu ilgėjanti diena žemdirbius skatina susirūpinti sėklomis: ką šį pavasarį bers į dirvą. Vadžios – vyresniųjų rankose Anot vieno stambiausių Kretingos rajone Rūdaičių ūkininko Stasio Sandaro, jau vasarį–kovą nuo sėklas parduodančių įmonių pasiūlos ims mirgėti laikraščių skelbimų puslapiai. „Aš mėgstu išbandyti ir kokias nors naujas javų veisles, nesvarbu, kad kitąkart nepasiteisina – vos nukūlus tenka ir į grūdų perdirbimo įmonę pašarams išgabenti“, – šypsojosi jis. Vešlioms grūdinėms kultūroms augti reikia gero dirvožemio. S. Sandaras akcentavo, kad Rūdaičiuose jis – nelabai palankus, nes vyrauja lengvas priemolis, priesmėlis, durpės. Toks dirvožemis lengvai praleidžia vandenį, o augalų maisto medžiagos neišsilaiko. S. Sandaro ūkis turi šeimos ūkio statusą, mat jame ūkininkauja ir vaikai, tad dėl ateities pašnekovas neslepia džiaugsmo – smagu, kad tai, kas jo rankomis sukurta, išliks. Tiesa, kol kas ūkio vadžios – vyresniosios kartos rankose. „Pats sėju, pats purškiu, kuliu. Per javapjūtę prišoka ir abu žentai: iš Klaipėdos atlėkęs jaunėlės dukros Raimondos vyras Ričardas paskui mano vairuojamą kombainą sekdamas skutiku iškart skuta ražienas, o vyresnėlės Odetos sutuoktinis Edvinas prakaitą lieja grūdų džiovykloje, sandėlyje“, – pasakojo S. Sandaras. Šeima valdo maždaug 550 ha žemės plotą, tad ir darbų nestinga. Todėl dar vieną darbininką tenka samdytis. Anksčiau buhalterinę apskaitą vesdavo profesionalūs konsultantai, o dabar puikiausiai tai atlieka pati Stasio žmona Darina bei dukra Odeta. „Pagalvojome: kaskart po 300 eurų už apskaitos tvarkymą svetimiems mokėti – per didelė prabanga, todėl patys įsigijom buhalterinei apskaitai skirtą kompiuterinę programą, moterys ją įvaldė“, – džiaugėsi S. Sandaras.
Sėklų pasidaugina ir patys Laukuose auginami kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai, žirniai. Visų šių kultūrų – pirmo arba antro atsėlio žieminių kviečių „Famulus“ bei „Magnifik“, stambiagrūdžių vasarinių „Kungsjet“, „Collada“, kvietrugių „Dinaro“, miežių „Grace“ – sėklų Stasys nuolat įsigyja iš sėklininkystės ūkių, o pasidaugina jų pats. Sėkliniams javams laukuose specialiai yra paskyręs 40 ha ploto. Šiuo metu prie namų esančiame sandėlyje prikaupta apie 200 t sėklos. Nedidelę dalį nepanaudotų sėklų Sandarai kasmet parduoda keletui pažįstamų ir kokybe pasitikinčių ūkininkų. „Tą sėklą patys ir paruošiame – išvalome, išbeicuojame“, – pasakojo S. Sandaras. Anot jo, kokybę lemia ir naudojami beicai. Vieni užkerta kelią augalų grybelinėms ligoms, kiti – žudo visus kenkėjus, saugo augalus nuo visų ligų, plintančių per dirvą. S. Sandaro šeimos ūkyje gerai išbandytas ir patikimas yra „Celestrijo“ beicas. Juo purškiama labai saikingai – augalininkystės tyrimų laboratorijoje atlikus tyrimą, anot pašnekovo, jokių chemijos likučių nerandama, grūdai – kaip ekologiški. S. Sandaro įsitikinimu, Lietuvos ūkininkai pasėliuose chemijos apskritai naudoja gerokai mažesnėmis dozėmis negu Europos senbuvėse šalyse. „Lyginant kad ir su Lenkija, purškiama dvigubai mažiau, nes lietuviai tiek ir neįperka. Pavyzdžiui, mes savo ūkyje vien chemijai ir taip išleidžiame apie 35 tūkstančius eurų, o trąšoms – dvigubai tiek“, – sakė S. Sandaras. Jo teigimu, trąšų kainos nekrito nė centu, nors grūdų – sumenko. Vizija – turėti angarą Tačiau praėjusių metų derliai šeimos nenuvylė, buvo geresni negu 2014-aisiais. Vasarinių kviečių prikūlė 7,5 tonos, miežių – apie 5 tonas, žirnių – mažiau, apie 4,5 t, bet jie buvo pelningiausi. „Dalį II klasės vasarinių ir žieminių kviečių pardavėm superkančiai įmonei, o dalis dar ir dabar tebėra sandėlyje prie namų. Ko gero, pralošėm visų iškart nepardavę, kai už toną siūlė po 170 eurų. Dabar kaina nukrito dar labiau – iki 150 eurų“, – atviravo ūkininkas. Prie Darinos ir Stasio namų – tvora aptverta aikštelė, kurioje vokiečių aviganė Puma saugo ten esančią žemės ūkio techniką. „Dieną šuo garsų neišleidžia, matot, – nė neamteli. Užtat jei kas naktį koją įkeltų, – visas kaimas išgirstų“, – augintinės sumanumu stebėjosi Stasys. Ūkininkas turi ir ateities viziją – prie namų pasistatyti pastatą-angarą technikai laikyti. Tačiau reikia įveikti kliūtis. „Savivaldybė reikalauja pirmiau žemės ūkio paskirtį pakeisti komercine. Nemanau, kad tai – teisinga“, – sakė S. Sandaras.
|
|
