|
|
|
Užsienio kalbos egzaminas keičiasi radikaliai
„Didžiausia šių metų valstybinių brandos egzaminų struktūros naujovė yra tai, kad užsienio, t. y. anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių, kalbų egzaminas susidės iš keturių dalių: klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo. Įskaitų nebeliks, o kalbėjimo dalis taps valstybinio brandos egzamino dalimi“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė. Valstybinio brandos egzamino bazine mokykla paskirta Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija.
Ypatingi reikalavimai – ir vertintojams Pavaduotojos nuomone, pasikeitusi tvarka įneš daug jaudulio ir užsienio kalbos egzamino organizatoriams, ir vertintojams, ir abiturientams. Tiesa, užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalies vykdymo išbandymas praėjusiais metais jau vyko Kauno miesto ir rajono, Šiaulių, Telšių, Jonavos, Klaipėdos rajono, Radviliškio ir Marijampolės rajono savivaldybėse. Jame dalyvavo 1 tūkst. 500 mokinių. Anot D. Tranizienės, Kretingos rajone abiturientai iš užsienio kalbų daugiausia laiko anglų kalbos egzaminą. Nauja tai, kad nesikartos egzamino kalbėjimo dalies užduotys, jas vertins kitos mokyklos mokytojai, o kalbėjimo dalies atitiktis bus įrašyta ir įkelta į Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemą KELTAS. Ypatingi reikalavimai keliami egzaminą vertinantiems mokytojams: jie turės būti aukštos profesinės kvalifikacijos, dėstantys aukštesnės pakopos gimnazijų ar pagrindinių mokyklų klasėse. Kol kas skaičius dar nėra aiškus, bet tikėtina, kad Kretingos rajone pagal naująją tvarką anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikys apie 400 abiturientų. Vertinančių mokytojų bus 20, tad, D. Tranizienės žodžiais, iš kitų rajonų „skolintis“ jų nereikės. Užsienio kalbos valstybiniam brandos egzaminui vykdyti ir vertinti skiriamos trys dienos. Kalbėjimo dalies metu mokinių porai, gavusiai iki tol nežinomą užduotį, per 15 minučių reikės pasiruošti, tiek pat laiko – kalbėti. Vertintojai bus trys, vienas jų – atsakingas už įrašymą į diskelį ir įkėlimą į sistemą KELTAS. D. Tranizienės teigimu, abiturientų poros nebūtinai bus iš tos pačios mokyklos. Kad pokalbis būtų lygiavertis, jos bus parenkamos, atsižvelgus į pažangumą. Istorijos ir geografijos programoje šiemet patikslinta egzamino užduoties matrica, suvienodintos reikalavimų tikrinamiems mokinių gebėjimams proporcijos su kitų egzaminų reikalavimais. Mokinių patogumui pakoreguotos ir informacinių technologijų bei fizikos programos. Pagrindinės sesijos metu valstybiniam brandos egzaminui vykdyti, jei jį laiko ne mažiau kaip 17 kandidatų, savivaldybės teritorijoje skiriamas dalyko egzamino centras. Jei laikančiųjų mažiau, kelių savivaldybių administracijų direktorių sutarimu skiriamas bendras egzamino centras. Kokius brandos egzaminus šiemet laikyti rinksis abiturientai ir kiek laikančiųjų bus, paaiškės iki vasario 25 d. Žvilgsnis į 2015-uosius Pasak D. Tranizienės, pernai brandos egzaminus rajone laikė 537 kandidatai. Privalomą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pasirinko 306, mokyklinį – 253. Devyniolikos moksleivių valstybinių brandos egzaminų darbai buvo įvertinti 100 balų: 5 abiturientai tiek surinko už matematikos, 1 – už lietuvių k., 8 – už rusų k., 1 – už fizikos, 2 – už informacinės technologijos ir 2 – už biologijos valstybinius egzaminus. Pasirinkto valstybinio brandos egzamino pernai neišlaikė 49 rajono abiturientai: 20 iš jų – lietuvių kalbos, 22 – matematikos, po vieną – anglų k. ir biologijos, 2 – chemijos ir 3 – geografijos. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 478 mokiniai, daugelis jų tęsia mokymąsi rajono gimnazijose. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinime dalyvavo 478 kandidatai, kurių įvertinimo vidurkis – 6,49, kai šalies mastu – 6,33. Matematikos pagrindinio ugdymo patikrinime dalyvavo 474 kandidatai. Jų įvertinimo vidurkis – 5,86, o šalies mastu – 5,55.
|
|
