|
|
|
Skolinsis per milijoną eurų ir brangins vandenį
Nuo 2017 metų bendrovės „Kretingos vandenys“ tiekiamas geriamasis vanduo brangs apie 8 procentus. Vanduo bus branginamas, nes taip įmonė grąžins daugiau kaip 1 mln. 222 tūkst. eurų paskolą. Šią finansinę naštą „Kretingos vandenys“ vakar užkrovė Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma – 16 iš 24 posėdyje dalyvavusių tarybos narių – pritarusi dar vienam vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros rekonstravimo bei plėtros Kretingos rajone projektui. Projekto vertė – 3 mln. 452 tūkst. eurų, iš jų 2 mln. 230 tūkst. eurų kaip paramą skiria Europos Sąjunga su sąlyga, kad 1 mln. 222 tūkst. eurų prisidės paramos lėšų projektui prašantis pareiškėjas. Posėdyje dalyvavęs bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius užtikrino, jog įmonė turi galimybę paimti paskolą, užstatydama bankams turimą turtą ir yra pajėgi per 12 metų tą paskolą grąžinti. Tokiam projekto finansavimo modeliui pritarė ir rajono vadovai – meras Juozas Mažeika bei administracijos direktorius Virginijus Domarkas, atmetę siūlymus, kad projekto kofinansavimui reikalingus 1 mln. 222 tūkst. eurų skolintųsi pati Savivaldybė. „Turime ir kitų projektų, kuriems reikia skolintų pinigų, jų negausime išnaudoję skolinimosi limitą“, – kalbėjo V. Domarkas. J. Mažeika papildė: „Turime objektų, kuriems reikia pinigų, kad netaptų amžiaus statybomis.“ Nesunku nuspėti, jog meras kalbėjo apie bibliotekos ir sporto komplekso statybą. Daugumos priimtam sprendimui dalis tarybos politikų nepritarė, prieštaravo. „Kretingos vandenų“ tiekiamas vanduo – ir taip vienas iš brangiausių respublikoje. Užuot tvarkę pasenusias trasas, esamą ūkį, imamės naujų statybų“, – teigė Darius Petreikis. Alvydas Jonaitis pažymėjo, jog „Kretingos vandenys“ šalyje pirmauja ir pagal patirtą tiekiamo vandens nuostolį, kuris 2015 metais, lyginant su 2014-aisiais, padidėjo nuo 39 iki 40,5 proc. Antanas Puodys abejojo, ar pastačius naujus vandens tiekimo tinklus Kurmaičiuose, Padvariuose bus užtektinai naujų vartotojų, kurie jungsis prie tų tinklų. „Ar nebus kaip Pryšmančiuose – projekte parodėme, kad prisijungs dauguma, o to nebuvo. Ar nenutiks taip, kad nesant naujų vartotojų, visos išlaidos tiems naujiems tinklams įrengti guls ant esamų vartotojų pečių?“ – klausė ir teigė politikas. Konstantinas Skierus siūlė vandens ūkio plėtrą pristabdyti, luktelėti, kol bus baigtos naikinti vandentiekį Kretingoje okupavusios uodo trūklio lervos. „Žmonės beveik metus gauna nekokybišką vandenį ir dar jį branginsime“, – tarė K. Skierus. Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai priklausantis, tačiau savo sąžinės balso klausantis ir valdančiųjų komandai ne visada paklūstantis konservatorius-krikščionis demokratas Saulius Šopaga pareiškė, jog daugiau kaip 3,4 mln. eurų vertės vandens ūkio plėtros projektas buvo svarbiausias vakarykščio posėdžio klausimas. Jis buvo įsitikinęs, jog investuoti į ūkio plėtrą, atnaujinimą ir ypač kai kas nors prie to prisideda, yra būtina. „Tačiau yra kita reikalo pusė – kaip ta įmonė, kuriai užkrauname paskolą, yra valdoma. Jeigu būtų paskelbtas 2015 metų šalyje vandenį centralizuotai tiekiančių įmonių reitingas, manau, jog mūsiškė būtų paskutinė“, – teigė politikas. J. Šopaga abejojo, ar žmonės jungsis prie naujų vandentiekio tinklų, kai šiandieną yra pigiau vandeniu apsirūpinti savarankiškai, be „Kretingos vandenų“ tinklų, o projekto kofinansavimui reikalingą paskolą, jo manymu, turi imti pati Savivaldybė. „Mes kaip Savivaldybė turime imtis atsakomybės ir spręsti dėl įmonės valdymo“, – kalbėjo S. Šopaga. Jo bendrapartietis Dangiras Samalius, pritaręs, kad paskolą imtų įmonė, irgi atkreipė dėmesį į jos valdymą, teigdamas, jog vandens kainos kilimą galima suvaldyti geru įmonės valdymu. G. Valinevičių užuominos apie prastą įmonės valdymą išvedė iš pusiausvyros. „Pasižiūrėkite, kaip įmonė prieš 5–6 metus buvo valdoma, kai dirbo nuostolingai. Nekabinu sau medalio, bet pastaruosius 3 metus, kai vadovauju aš, įmonės veikla buvo pelninga. Aš, kaip vadovas, savo pareigą atlieku – užtikrinu stabilią įmonės finansinę būklę. O dėl prasto įmonės įvaizdžio, kažkas to nori“, – išrėžė direktorius. G. Valinevičius aiškino, jog vandens nuostoliai padidėjo tik dėl trasų plovimo kovojant su kirmėlėmis. „Vamzdynams plauti sunaudojome per 100 tūkstančių kubinių metrų vandens. Tą atmetus, vandens nuostoliai būtų apie 38 proc.“, – tikino G. Valinevičius. G. Valinevičius grindė naujojo vandens ūkio renovacijos ir plėtros projekto reikalingumą: anot jo, Kurmaičių gyvenvietė šiandieną naudojasi avarinės būklės buvusio paukštyno nuotekų valymo įrenginiais, dėl kurių nepatikimumo bet kurią dieną „gali ištikti katastrofa“. Avarinės būklės esanti ir Kretingos miesto pagrindinė Pievų siurblinė su tinklais, per kurią prateka apie 70 proc. Kretingos miesto buitinių nuotekų, kurią neišvengiamai tektų rekonstruoti, tik jau be ES paramos. „ES parama yra šitam laikotarpiui ir nelauks“, – pažymėjo jis. V. Domarkas prasitarė, jog ateityje galima šalies vandens tiekimo įmonių centralizacija ir „Kretingos vandenys“ (tai ir milijoninės paskolos) prijungimas prie Klaipėdos vandens tiekimo įmonės. Be to, V. Domarko teigimu, būtų neteisinga, jei paskolą imtų Savivaldybė, nes tokiu atveju jos grąžinimas paliestų visus savivaldybės gyventojus, t. y. ir tuos, kurie centralizuotai tiekiamo vandens nevartoja. --- Pagal „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Kretingos rajone“ 3 mln. 452 tūkst. 161,92 Eur vertės projektą numatyta: Pievų siurblinės Kretingoje rekonstrukcija – 1 mln. 286 tūkst. eurų Naujų tinklų Kurmaičiuose statyba – 1 mln. 365 tūkst. eurų Kurmaičių vandens gerinimo įrenginių statyba – 37,7 tūkst. eurų Naujų tinklų Padvariuose statyba – 313,5 tūkst. eurų Darbėnų vandens gerinimo įrenginių statyba – 450 tūkst. eurų Projekto įvykdymo terminas – 2016–2018 metai
|
|
