|
|
|
Ryžosi – Vilniaus gatvės renovacijai telkia privatų kapitalą
Didėja tikimybė, kad bent pravažiuojantys ar į miesto centrą užsukantys prašalaičiai Kretingai jau netolimoje ateity nebeklijuos duobėtų gatvių ir išklypusių šaligatvių miesto etiketės: be šiais metais renovuoti pradedamos Žemaitės alėjos, jei ne šiemet, tai kitąmet planuojama pradėti dar vienos pagrindinės eismo arterijos – Vilniaus gatvės – rekonstrukciją, tam pirmąkart pasitelkiant privačias lėšas gatvę atnaujinti per vieną statybos darbų sezoną.
Vilniaus gatvės rekonstrukciją bendrovė „Kelvista“ suplanavo dar 2012 metais. Projektą dėl gatvės apšvietimo, kitų pasikeitusių aplinkybių „Kelvista“ Savivaldybės užsakymu atnaujins. Projektinėmis kainomis Vilniaus gatvės rekonstrukcijai reikia 4 mln. 250 tūkst. eurų, iš jų 2 mln. 285 tūkst. turi skirti Savivaldybė ir 1 mln. 802 tūkst. – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Už Savivaldybės pinigus būtų atnaujinami šaligatviai, įrengiamas apšvietimas bei lietaus nuotekų, apšvietimo tinklai. Kelių direkcijos lėšomis būtų renovuojama važiuojamoji gatvės dalis. Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko pastebėjimu, yra gera žinia – Kelių direkcija sutiko, kad Savivaldybės parinktas rangovas atliktų ir važiuojamosios dalies rekonstrukciją. Dėl gatvės ir rekonstrukcijos darbų skaidymo į Savivaldybės ir Kelių direkcijos dalis ir darbus vykdant atskiriems rangovams, gatvių rekonstrukcija įprastai užsitęsia ilgiau vien dėl didesnės biurokratijos. Savivaldybės vadovai buvo užsimoję Vilniaus gatvę Kretingoje rekonstruoti šiais metais, tačiau jų entuziazmą šios savaitės pradžioje prigesino Kelių direkcijos atstovai, pareiškę, jog rekonstrukciją bus galima pradėti, kai Kelių direkcija turės tam jai reikalingus beveik 2 mln. eurų. Šiandieną tiek laisvų lėšų nesama. Pinigų Vilniaus gatvės rekonstrukcijai neturi ir Savivaldybė. Savivaldybės meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas gavo rajono Strateginės plėtros tarybos (taryboje daugumą sudaro Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, valdančiųjų atstovai) pritarimą rekonstrukciją atlikti privačiomis rangovo lėšomis, kurias Savivaldybė rangovui grąžintų per 3–4 metus. Anot V. Domarko, darbus rangovas atliktų „su mokėjimo atidėjimu.“ Strateginės plėtros tarybą J. Mažeika ir V. Domarkas patikino, jog rangovų, kuriems tinka toks darbų finansavimo modelis, yra ir jie domisi šiuo projektu bei laukia jo starto. V. Domarko teigimu, taikydami tokį gatvės rekonstrukcijos finansavimo modelį, kretingiškiai respublikoje pionieriais nebūtų. Šiam modeliui Vyriausybė vartus atvėrė praėjusių – 2015 – metų rudenį, ir jau yra savivaldybių, kurios jį taiko. Skolą rangovui su palūkanomis grąžinti planuojama iš Savivaldybės keliams ir gatvėms tvarkyti, prižiūrėti kasmet gaunamų lėšų, įprastai vadinamų Kelių fondu. Pernai šiam tikslui Savivaldybė gavo 1 mln. 550 tūkst. eurų. J. Mažeika užtikrino Strateginės plėtros tarybą, jog ir vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, Savivaldybės Kelių fondo 35 proc. lėšų, kaip lig šiolei yra nustatyta ir skiriama, atitektų rajono kaimiškųjų seniūnijų keliams ir gatvėms tvarkyti. J. Mažeika pripažino, jog Kretingos miesto gatvių tvarkymo planą dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos tektų koreguoti, ir neslėpė, jog nutoltų Trumposios, V. Nagevičiaus, kitų gatvių rekonstrukcija. „Transporto, Vairuotojų ir Kęstučio gatvių rekonstrukciją užbaigtume“, – žadėjo meras. Strateginės plėtros tarybos narys, Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Dangiras Samalius perspėjo, jog pasirašant su rangovu sutartį dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos labai svarbu darbams nustatyti griežtus kokybės reikalavimus.
|
|
