|
|
|
Įšalas miškininkams – Dievo dovana
Žiemą miškininkams – pats miško ruošos darbymetis. O šiųmetinė žiema, tikino Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, jiems esanti itin palanki: pasinaudodami įšalu, girininkai stengiasi kuo našiau iškirsti mišką, ypač – sunkiai pasiekiamas jo vietas, ir išvežti medieną į sandėlius.
Per sniegą – iki 20 tonų Pajūrio miškuose sniego danga sausio pabaigoje siekia 20–30 cm, kai kuriuose ruožuose prie Palangos sniego pusnys „išaugo“ ligi pusmetrio. „Lapkritis buvo sausas, žemė gerai įšalo, ir po Naujųjų metų iškritęs sniegas ant tokio paviršiaus tebesilaiko purus, be plutos. Miškuose galima manevringai dirbti su sunkiasvore medveže, kuri pati sveria apie 14–15 t, o su tempiama medžių vilkstine – 20 t. Todėl ir medienos ruošos sąnaudos šią žiemą gerokai mažesnės, negu tuomet, kai miško prokirtose tenka kloti valksnas iš šakų, kad sunkiasvorė technika galėtų pajudėti“, – kalbėjo A. Baranauskas. Šiuo metu miškininkų technika riaumoja prie Kretingos ir Klaipėdos rajonų ribų augančiame Šlikių miško 2 ha plote: galinga medvežė „Ecolog“ traukė medieną iš plyno kirtimo biržės iki lauko sandėlių, iš kur ji iškeliaus pas pirkėjus. Šlikių miškas priklauso Palangos girininkijai, – jos girininkas Stasys Jonaitis bei urėdijos vyriausiasis inžinierius Algirdas Varapnickas pasidžiaugė, kad miško ruošos darbai vyksta sklandžiai. Ten pat, kirtavietėse, yra genimos šakos, – jas miškininkai išveža biokurui gaminti. Pašnekovų žodžiais, pajūrio krašte ne šaltis ar gilios pusnys labiausiai baugina miškininkus, o uraganai, kurie išvarto ir nuniokoja ištisus plotus. Valdo tris mašinas gigantes „Kirtavietes pagal Miškų įstatymą privalome atkurti per trejus metus, tačiau mes tiek ilgai nelaukiame – atsodiname per dvejus metus, – S. Jonaitis aprodė iškirstas „valdas“, kuriose kur ne kur palikti pavieniai medžiai ar išvartos. – Dėl perinčių paukščių juos palikome, kad neišnyktų perimvietės, nebūtų pažeista ekosistema“. Medienos gamybos darbai Kretingos miškų urėdijoje vyksta visus metus. Pernai iš urėdijos miškų, anot A. Varapnicko, buvo iškirsta 103 tūkst. kub. m medienos, – pusė jos sutvarkyta per žiemą. „Didžiumą – 98,3 tūkst. kub. m – jau realizavome, tik nedidelė dalis beliko miškuose“, – teigė jis. Kretingos miškų urėdija viena pirmųjų Lietuvoje įsigijo 3 galingas skandinaviškas ir vokiškas miško ruošos – kirtimo, išvežimo – mašinas, kiekviena jų kainavo per 300 tūkst. eurų. Nors technika – brangi, tačiau, A. Baranausko žodžiais, dėl to gerokai sumažėjo darbo jėgos sąnaudos: „Viena miško kirtimo mašina per metus nukerta ir iš kirtaviečių į sandėlius suveža 30–40 tūkst. kub. m medienos. Anksčiau 50 tūkst. kub. m medienos rankomis iškirsdavo 300–350 žmonių, dabar gi dvigubai didesnį kiekį paruošia 70–80 žmonių“. Mediena – Lietuvos gamintojams Pajūrio miškai, anot urėdo A. Baranausko, turtingi spygliuočių: po 34 proc. urėdijos miškų sudaro pušynai ir eglynai, 20 proc. – beržynai, ir tik nedidelę – juodalksniai, drebulės. Vyrauja molingi dirvožemiai, juose – gausu užpelkėjusių vietų, kurios trukdo miško ruošai. „Daug kur dirvožemyje tenka padaryti nutekėjimo vagas, kad nesikauptų vanduo, nes vandeny miškas neauga“, – pastebėjo A. Baranauskas. Anot urėdo, kone visas nukirstas pajūrio miškas perdirbamas: mediena lieka Lietuvos gamintojams, tik nedidelė dalis pjautos medienos parduodama skandinavams popieriui gaminti. „Sukūrename tik tai, kas netinka perdirbti, dažniausiai – eglės medieną, į kurią linkęs įsimesti vidinis puvinys. Iš išorės dar graži eglė, o vidus, žiūrėk, išpuvęs, – toks medis nebetinka lentoms. Anksčiau pjaudavome tik 120 m. sulaukusias egles, o dabar, pagal mokslininkų nurodymus, kertame sulaukusias 71-erių, kol dar joje mažiausiai puvinio“, – tvirtino A. Baranauskas. Pušys ūkiniuose miškuose kertamos 110, beržai – 60–70, drebulės – 50–60 metų. Žiema, anot urėdo, taip pat – ir spygliuočių sėklų rinkimo metas, tačiau pastarieji metai buvę nederlingi. „Eglių sėklos dera kas 5–7 m. Sodinukams buvome sukaupę sėklų rezervą, bet jis senka, o kankorėžių vis nėra“, – apgailestavo jis. --- Kretingos miškų urėdijos miškai auga 6 savivaldybių – Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų bei Palangos, Neringos ir Klaipėdos miestų – teritorijose. Urėdijos valdomi valstybiniai miškai užima per 43 tūkst. ha ploto, – jie paskirstyti į 14 girininkijų: Skuodo, Lenkimų, Palangos, Šventosios, Darbėnų, Vaineikių, Grūšlaukės, Kartenos, Mikoliškių, Klaipėdos, Šernų, Vėžaičių, Juodkrantės ir Nidos.
|
|
