|
|
|
„Taislius augyminis“ išvydo šviesą
Lietuvių kalbos institutas išleido Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalo „Taislius augyminis“ („Augalų sistema“) III – paskutinę – dalį. Baigtas vienas iš didžiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos mokslo ir raštijos paveldo atkūrimo projektų. Kruopštus, dideles lietuvių kalbos ir botanikos mokslininkų pajėgas įtraukęs darbas truko beveik 10 metų.
„Taislius augyminis“ yra pirmasis lietuviškas botanikos veikalas, parašytas žemaitiškai. Jį XIX a. pirmoje pusėje parašė Kretingos pranciškonų vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). „Taisliuje“ aprašyta apie 800 augalų ir grybų genčių. Nemažai J. Pabrėžos pasiūlytų botanikos terminų prigijo ir yra vartojami iki šiandien, pavyzdžiui, ankštara, ankštarėlė, aukšlys, pažiedės, purka. „Kai kurie J. Pabrėžos veikale minimi lotyniškieji naujųjų rūšių vardai yra įtraukti į pasaulinį augalų rūšių katalogą Index Kewensis kaip sinonimai – su autoriaus pavarde“, – teigė biologijos mokslų daktarė Ramunėlė Jankevičienė. „Taisliaus augyminio“ rankraštis niekada nebuvo išspausdintas, nors ir buvo žinomas Lietuvos botanikams bei platesnei mokslo bendruomenei. Žymus Lietuvos gamtininkas prof. Antanas Minkevičius 1972 metais rašė: „Dabar mes žiūrime į „Taislių“ kaip į didelės reikšmės mūsų mokslo, kalbos ir kultūros paminklą, kuriame pirmą kartą Lietuvos istorijoje lietuvių kalba /žemaičių tarme/ pavartota gamtos mokslo reikalams. Savo verte jis prilygsta tokiems veikalams, kaip M. Mažvydo „Katekizmas“, K. Donelaičio „Metai“ arba S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Tame pačiame straipsnyje A. Minkevičius kėlė klausimą: „Ar neatėjo laikas ir šį paminklą iškelti viešumon, jį išspausdinti?“ Profesorius Giedrius Subačius, 2003 m. iškėlęs idėją išleisti šį veikalą, sakė, kad „Taislius augyminis“ yra vienas iš trijų pirmųjų Lietuvoje XIX a. mokslo veikalų, sukurtų lietuvių kalba. Tik ta aplinkybė, kad jis, skirtingai nuo Simono Daukanto „Būdo žemaičių ir lietuvių kalnėnų“ (1845) bei Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystės“ (1848), nebuvo išleistas, lėmė, kad jam neteko sulaukti pirmųjų šlovės, nors ir buvo parašytas anksčiau (1843). Ir štai, praėjus 160 metų po Jurgio Ambraziejus Pabrėžos mirties, svarbiausias jo gyvenimo veikalas ir vienas svarbiausių Lietuvos mokslo bei raštijos paminklų įgijo 3 didelio formato tomų, kurių kiekvienas atspausdintas 400 egzempliorių tiražu, pavidalą. I ir II dalies rengimą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, III – Lietuvos mokslo taryba. Knygos (II ir III dalis) išleistos Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, I dalies išleidimą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija. Dr. Rita Šepetytė, projektų vadovė, dirbusi prie „Taisliaus augyminio“ nuo pradžios iki pabaigos, pagaliau deda tašką: „Savo vardu dėkoju visiems, prisidėjusiems darbu, pastabomis ar pagalba prie to, kad, Povilo Matulionio žodžiais tariant, „nemirtino kun. A. Pabriežos augalų taislas“, tegu ir perrašo pavidalu, pasiektų savo skaitytojus“.
„P. n.“ informacija
|
|
