Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į graikų virtuvės karaliją – per kretingiškės patirtis

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2016-01-22

Kretingiškei Ingai Kupšytei Graikija tapo šalimi, padovanojusia meilę, gyvenimo pašaukimą ir pirmąją knygą, per kurią graikų virtuvę, tiesiu keliu vedančią ir į šios šalies kultūros suvokimą, turės galimybę pažinti kiekvienas lietuvis.

Pirmajai knygai atidavusi daug šilumos, pati gaminusi, fotografavusi patiekalus ir juos aprašiusi Inga Kupšytė tiki, kad ji nebus paskutinė, ir kitą leidinį norėtų paskirti savo didžiajai meilei – saldumynams.

Praėjusiais metais šalies knygynus pasiekusi I. Kupšytės knyga „Graikijos virtuvė“ – pirmoji, kuri apie graikišką virtuvę pasakoja kraštietės tekstais ir nuotraukomis.

Inga savo knygą vadina vienos vasaros projektu – tik tiek laiko jai galėjo skirti. Ir tai sakydama mergina nejuokauja – kulinarinį tinklaraštį „Inga’s sweeterie“ rašančią, profesionalia konditere dirbančią, desertų meniu viešbučiams ir restoranams kuriančią bei kulinarinius seminarus vedančią I. Kupšytę dėl laiko stokos ir įtempto darbo grafiko namų virtuvėje jau retkarčiais tenka pakeisti ir jos būsimam vyrui Stefanos.

Apie tai, ką valgo graikai

Šiandien 27-erių Inga net archyvistikos mokslus Vilniaus universitete vadina ne atsitiktiniais – per juos mergina pusmečiui išvyko studijuoti į Graikiją ir nebenorėjo išvykti.

„Supratau, kad man šioje šalyje labai patinka. Tačiau išvykti teko. Grįžusi į Lietuvą baigiau studijas ir po metų vėl išvykau į Graikiją jau be atgalinio bilieto“, – prisiminė penkmetį Graikijoje gyvenanti lietuvė.

Lietuvoje maisto gaminimu niekada per daug nesidomėjusią kretingiškę Graikija pakeitė iš esmės ir atvėrė tikrąjį jos pašaukimą – kulinariją. Susižavėjusi Graikijos maisto kultūra, vietinių dėmesiu jam, patiekalų skoniais ir gausa, Inga tiesiog įsimylėjo graikišką virtuvę ir pati ėmė gaminti. O knyga, anot jos, – svajonė, kurią giliai savyje nešiojasi kiekvienas tinklaraštininkas – tai tarsi receptų realizacija, jų perkėlimas į realybę, kur juos galima pavartyti, pačiupinėti: „Kadangi savo tinklaraštyje dažniausiai rašau apie saldumynus, pajutau, kad nebeliko vietos pasakojimams apie tuos patiekalus, kuriuos aš ragauju ir gaminu kasdien gyvendama Graikijoje – nors jie paprasti, bet tuo pačiu įspūdingi, skanūs ir verti dėmesio. Tai yra tai, ką valgo patys graikai.“

Į pirmąją savo knygą I. Kupšytė stengėsi įtraukti tradicinius ir žinomiausius graikiškus patiekalus, į kurių gamybą gilinosi skaitydama graikų kulinarijos knygas, bendraudama su kaimo moterimis, sukaupusiomis daug prisiminimų. Ingos žodžiais, tradicinė graikų virtuvė mažai kinta, receptai keliauja iš kartos į kartą, nors pastaraisiais metais, kaip ir visame pasaulyje, ji modernėja, įsileidžia naujas tekstūras, formas, pojūčius.

„Knygoje stengiausi apimti visą Graikiją, tačiau Naksos – didžiausiai iš Kykladų salyno salų, kurioje dabar gyvenu, skyriau daugiau dėmesio. Ši sala dabar yra mano namai, kurie atsiskleidžia vis įdomesniais skoniais“, – sakė I. Kupšytė.

Nepamiršo ir cepelinų

Graikijos virtuvės niuansus Inga studijavo ir privačioje virėjų bei konditerių mokykloje „Le Monde“. Lietuvė neslėpė, kad iš pradžių lengva nebuvo – įstojo dar gerai nemokėdama graikų kalbos, todėl tekdavo įsirašinėti paskaitas, vėliau jų klausytis, versti į lietuvių kalbą ir bandyti suprasti.

„Kadangi Graikijos virtuvė man nebuvo gimtoji, be visų pastangų, dedamų suprasti kalbą, tuo pačiu reikėjo žaibišku greičiu susivokti, kokie patiekalai yra gaminami, jų istoriją ir visą procesą, kas kitiems graikams buvo elementaru“, – sakė I. Kupšytė, mokykloje įvaldžiusi ne tik graikų, bet ir europietiškos, prancūziškos virtuvės paslaptis.

Ingos teigimu, Graikijai labai pasisekė – šalies klimatas palankus, todėl graikai ištisus metus gali džiaugtis šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Ingredientų kokybė, jų įvairovė ir patys produktai jau savaime atrodo sveikesni, o pačių graikų fantazija taip pat prisideda prie Graikijos virtuvės magijos ir išskirtinumo.

„Atrodytų, vasarą ir mes, ir graikai valgome tas pačias daržoves, bet tai, kaip tas daržoves patiekiame, skiriasi, todėl jų skonis – lietuviams nepažįstamas, – sakė I. Kupšytė. – Kai atvykau į Graikiją, jų patiekalai man atrodė kažkokie keisti, deriniai – netikėti, tačiau geriau pažinus graikų kultūrą ir maistą, kaip svarbią jos dalį, viskas ėmė atrodyti natūralu ir paaiškinama.“

Anot Ingos, lietuviškiems skrandžiams nepriimtinų patiekalų graikų virtuvėje nėra, mat ji pasižymi ingredientų ir paruošimo proceso paprastumu, grynu, prieskoniais neužgožtu, skoniu, dėl ko vertinama visame pasaulyje, kaip viena sveikiausių.

„Namie gaminu ne tik graikiškus patiekalus, neapsiriboju viena virtuve, kad nebūtų nuobodu, o lietuviškus patiekalus gaminu bent kartą per savaitę. Nesinori pamiršti savų tradicijų ir įpročių, – prisipažino Inga. – Mano būsimas vyras Stefanos tiesiog dievina cepelinus ir jau esu išmokiusi juos pasigaminti pačiam.“

Daržovės, sūriai ir mėsa

Graikijoje Inga tikino jau atradusi savo mėgstamiausius patiekalus: ruošdamasi didesniam šeimos susibūrimui, visada gamina musaka – baklažanų, maltos mėsos, bulvių ir bešamelio padažo sluoksniuotį, iškylai ar pasisėdėjimui su draugais kepa įvairius nesaldžius pyragėlius su fetos sūriu, špinatais ar kitomis daržovėmis.

„Sūris – labai populiarus Graikijoje, jų galima suskaičiuoti per 70 rūšių, kurios įvairiais būdais maišomos, siekiant išgauti vis kitokį skonį“, – sakė I. Kupšytė.

Graikiškų desertų karalijoje Inga taip pat turi savo favoritus. Vasarą tai – apelsinų pyragas, kuriam pagaminti prireiks lietuviams vis dar mažai žinomos filo tešlos, jau aptinkamos ir mūsų prekybos centruose. Šventiniam žiemos laikotarpiui graikai taip pat turi specialių saldumynų. Vieni iš jų – sausainiai melomakarona.

„Jie tiks net veganams ar žmonėms, nevalgantiems kiaušinių ir pieno produktų. Ypatingą skonį ir ilgalaikiškumą sausainiams suteikia gaminimo eiga, kurios finale sausainiai pamerkiami į medaus sirupą ir juo persigeria, – pasakojo I. Kupšytė. – Graži tradicija supa ir pirmosios naujų metų dienos pyragą vasilopita: susirinkus visiems šeimos nariams, vyriausias iš jų kepinį dalija į keturias dalis, taip pažymėdamas jį kryžiumi, kiekvieną dalį paskiria šeimynykščiams, o šie ieško pyrage paslėptos monetos. Tikima, kad radusiam ji atneš laimę.“

Per didesnes šventes Graikijoje įprasta kepti kiaulienos vyniotinius, įdarytus slyvomis ar kaštainiais, o per Velykas, kurios graikams – kur kas svarbesnė šventė negu Kalėdos, kepama visa avis. Ingos teigimu, graikai be galo mėgsta mėsą ir nuo jos susilaiko tik pasninkaudami.

Pavalgyti su šeima – šventa

„Graikai mėgaujasi maistu ir žino, kaip tai daryti. Kasdieniams pietums šioje šalyje skiriama daug dėmesio ir laiko. O savaitgaliais, kai nereikia skubėti į darbus ir susitikimus, graikai gali leisti sau paruošti daugiau patiekalų, lėtai pasėdėti, šnekėtis, todėl pietūs – tai visas procesas“, – pasakojo Inga.

Pietų pradžioje ant graikų stalo visada rasite užkandžių – kad ir jogurtinio tzatziki, įvairių duonos gaminių. Po jų ateina laikas pagrindiniam patiekalui, kurį dažniausiai ruošia namų šeimininkė – žmona. Desertas, anot kretingiškės, taip pat būtina pietų sudedamoji dalis.

„Senovės graikai teigė, kad viena taurė vyno su itin skaniu graikišku maistu yra ilgaamžiškumo priemonė, tad dažniausias gėrimas valgio metu būna vynas, o jų rūšių Graikijoje – begalė. Kavą graikai mieliau renkasi rytą arba po pietų, jos su maistu niekada nevartoja“, – graikų stalo subtilybėmis dalijosi I. Kupšytė.

Merginos nuomone, apie Graikiją prikurta ir daugybė nepelnytų mitų, kad ir tai, jog graikai daugiau laiko praleidžia prie virtuvės stalo negu dirbdami.

„Dažnas europietis graikus savo vaizduotėje piešia kaip tinginius, o krizę šioje šalyje laiko pelnytu dalyku. Kadangi dirbu su graikais ir tarp jų, matau, kad tai – netiesa. Graikai dirba sunkiai ir daug, bet jie moka savo laiką paskirstyti kiek kitaip – jiems šeima yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriam jie randa laiko – bent jau kartu pavalgyti, kad ir kas nutiktų.“

-------------

Apelsinų pyragas

Itin gardus ir lengvai paruošiamas pyragas, kuriam reikia vos keleto ingredientų. Skaniausias, kai visiškai atvėsta, tuomet būna daug gaivesnis.

450 g filo tešlos

200 g tiršto jogurto

210 g bekvapio aliejaus (kukurūzų, saulėgrąžų)

200 g cukraus

1 apelsino žievelės

4 kiaušinių

15 g kepimo miltelių

Sirupui

300 g cukraus

230 g vandens

120 g šviežiai spaustų apelsinų sulčių

* 1. Jei naudojate šaldytą filo tešlą, ją palikite nakčiai šaldytuve, kad tinkamai atitirptų.

2. Išimkite filo tešlą iš pakelio, išvyniokite ir palikite, kol apdžius, apie 15 minučių.

3. Vėl susukite į ritinį ir supjaustykite 0,5 cm storio juostelėmis. Rankomis jas išskaidykite.

4. Įkaitinkite orkaitę iki 180° C.

5. Dubenyje sumaišykite aliejų, cukrų, jogurtą ir apelsino žievelę iki vientisos masės.

6. Įmuškite kiaušinius ir išmaišykite.

7. Sudėkite supjaustytą filo tešlą. Rankomis išmaišykite viską, kad filo juostelės gerai apsiveltų tešla.

8. Supilkite tešlą į aliejumi išteptą 25 x 35 cm skardą. Palikite pastovėti apie 20 minučių, kad filo tešla sugertų drėgmę.

9. Kepkite apie 30 minučių arba kol gražiai paruduos.

10. Likus 10 minučių iki kepimo pabaigos, katile sumaišykite cukrų, vandenį ir apelsinų sultis. Virkite 5 minutes nuo virimo pradžios. Nukelkite nuo ugnies ir palikite pravėsti, kol iškeps pyragas.

11. Ištraukite pyragą, palikite 5 minutes pravėsti.

12. Iš pradžių paskirstykite 2/3 sirupo, palikite, kol susigers.

Jei prireiks, supilkite dalimis likusį sirupą ir palikite, kol pyragas atvės.

Sausainiai su alyvuogių aliejumi ir vynu

Sveiki, gardūs ir lengvai pagaminami sausainiai, kuriems alyvuogių aliejus suteikia ypatingo skonio ir išskirtinumo. 300 g alyvuogių aliejaus

150 g cukraus

115 g balto sauso vyno

600 g miltų

10 g kepimo miltelių

7 g kepinių sodos

70 g sezamo sėklų

60 g smulkiai kapotų migdolų

arb. š. maltų gvazdikėlių

arb. š. malto cinamono

*

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180° C.

2. Šluotele išsukite alyvuogių aliejų, vyną ir cukrų, kol pastarasis gerai įsimaišo.

3. Kitame dubenyje sumaišykite miltus su kepimo milteliais, kepinių soda, sezamo sėklomis, smulkintais migdolais, maltais gvazdikėliais ir cinamonu.

4. Po truputį suberkite miltus į šlapius ingredientus, maišykite, kol gausite prie indo sienelių nelimpančią tešlą.

5. Imkite po nedidelį gabaliuką tešlos, rankomis suformuokite rutuliuką ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Tuomet šiek tiek paspauskite rutuliukus, kad jie prisiplotų.

6. Kepkite apie 20 minučių, kol švelniai paruduos.

7. Ištraukite iš orkaitės ir atvėsinkite.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas