|
|
|
Kodėl kebabas – skaniau negu grikiai
LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto iniciatyva Kretingos rajono tarybos Švietimo komitetas pradėjo diskusijas apie vaikų maitinimą mokyklų valgyklose.
Tėvai – taip pat kontrolieriai Pirmajame pasitarime, įvykusiame savaitės pradžioje, pokalbis vyko siaurame rate – be Savivaldybės vadovų Virginijaus Domarko ir vicemerės Danutės Skruibienės, dalyvavo Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila bei vyriausioji specialistė Sonata Petravičienė, didžiausių kaimo ir miesto mokyklų atstovai Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė bei Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis. Rajono tarybos Švietimo komitetui atstovavo Vladas Baltuonis. Kretingos rajone mokinių maitinimą organizuoja konkursą laimėjusi bendrovė „Kretingos maistas“. Vieni mokiniai mokyklose gauna nemokamą maitinimą, kiti valgo už savo pinigus. Nors pastaruoju metu maitinimo paslaugą tiekiančia įmone nusiskundimų nėra, valgyklose valgančių vaikų skaičius pastebimai mažėja. Tyrimo, atlikto 2015 m. gegužę, duomenimis, nemokamai valgė 24 proc. rajono mokinių, o 2015 m. pabaigoje, apskritai sumažėjus mokinių skaičiui arba šiek tiek pagerėjus tėvų finansinei padėčiai, jų liko 18 proc., t. y. iš viso 905 vaikai. Už savo pinigus valgančiųjų tebuvo 16 proc., vadinasi, apie 60 proc. maistą atsineša iš namų arba valgo kitur. Anot S. Petravičienės, analizės išvadose numatyta kur kas daugiau dėmesio skirti mokinių sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti – esą tai vienas būdų daugiau mokinių paskatinti valgyti mokyklų valgyklose. Be to, už maitinimą atsakingiems mokyklų vadovams pasiūlyta nuolat rinkti informaciją apie maitinimo organizavimą, apie valgiaraščio turinį jų įstaigose ir bent kartą per mėnesį pageidavimus perduoti paslaugą teikiančiai įmonei. „Kretingos maistas“ yra pasižadėjęs prisiderinti prie poreikių ir tai daro“, – akcentavo S. Petravičienė. Ji teigė valgiaraščio derinimu pati domėjusis Visuomenės sveikatos centre, taip pat Kretingos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kuri už tai atsakinga nuo praėjusiųjų metų liepos. „Kalbėjau su Maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos specialistais. Patikino, jog neatsirado nė vienos mokyklos, pageidaujančios meniu keisti. Vadinasi, senieji valgiaraščiai jas tenkina“, – teigė S. Petravičienė. Nuo šių metų sausio valgiaraščiai skelbiami ugdymo įstaigų internetinėse svetainėse, tad, ką mokyklos valgykloje valgo mokiniai, visada gali matyti jų tėvai. S. Petravičienės teigimu, maisto ir veterinarijos tarnyba mokykloms buvo išsiuntusi užklausas apie nusiskundimus ir valgiaraščio neatitikimus. Paaiškėjo, kad nuo rugsėjo 1 d. iki šiol skundas tebuvo vienas – dėl to, kad Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos maisto paruošimo skyriuje patiekalai šalti, mažos porcijos, o virėjos dirba nešvariose patalpose. Tačiau tikrinimo metu pasitvirtino tik vienas teiginys – dėl maisto temperatūros. Švietimo skyriaus specialistė sakė, jog mokyklų bendruomenės, vykstant neplaniniams maisto skyrių patikrinimams, skatinamos kviestis dalyvauti ir mokinių tėvų atstovus. Praverstų tvora ir užraktai Darbėnų gimnazijos direktorė S. Litvinienė mokinių maitinimo organizavimą šioje ugdymo įstaigoje vertina labai gerai. „Negaliu sakyti, kad puikiai, nes norint kabliukų rasti galima bet kuriame darbe“, – sakė ji. Direktorės žodžiais, gimnazijos valgykloje siūloma pasirinkti įvairių patiekalų, nevalgantys mėsos visada ras kuo ją pakeisti. „Vaikų darželiui, Piliakalnio pagrindiniam ugdymo skyriui ir į Grūšlaukės mokyklą iš mūsų valgyklos kokybiškuose, gerai temperatūrą laikančiuose termosuose vežamas jau pagamintas maistas. Tiesa, praėjusiais metais tėvai skundėsi, jų nuomone, neskania vakariene, buvo nepatenkinti, kad dažniausiai siūlomos košės. Dėl to pati raštu kreipiausi į „Kretingos maistą“, į pretenziją bemat buvo atsižvelgta, o meniu suderintas iš naujo. Šiandien nusiskundimų neturime jokių. Pati mokykloje valgau, paklausinėju ir vaikų“, – atviravo S. Litvinienė. Jos nuomone, jeigu vaikas, ypač pradinukas, nemėgsta, pavyzdžiui, sriubos, tai jos valgyti ir nepriversi. Vyresniųjų klasių mokiniai per pertraukas dažnai iškeliauja į miestelį, užuot sveikai papietavę mokyklos valgykloje, grįžta prisipirkę kebabų. „Klausiu, negi valgykloje sveikesnių užkandžių nėra? O atsakymas būna vienas: kad kebabas – skaniau“, – sakė direktorė. Jos nuomone, tai – nevaldomas procesas, esą juk neužrakinsi mokyklos durų ir neaptversi pastato aukšta tvora, kaip teko matyti esant kai kuriose užsienio valstybėse. V. Baltuonio įsitikinimu, praverstų ir tvora, ir užraktai. Jo nuomone, norint užauginti sveiką kartą, mokyklų valgyklose mokiniai turėtų būti pamaitinami jei ne visu 100, tai 90 proc. Švietimo komiteto narys pažėrė kritikos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriui J. Ginduliui. „Dažnai pastebiu, kad ir jūsų mokiniai iš „Liepos“ parduotuvės išeina nešini kokakola ar kokiu nors kitu nesveiku produktu. Tikrai taip nebūtų, jei valgykloje jie gautų skanaus maisto“, – įsitikinęs jis. Tačiau J. Gindulio nuomone, kas skanu vienam, nebūtinai turi patikti kitam. „Aš pats, pavyzdžiui, kaip ir daugelis vaikų, nemėgstu ir nevalgau grikių, nors žinau, kad tai – puikus ir sveikas produktas. Dėl skonio juk negalima ginčytis“, – atsikirto direktorius. Jo vadovaujamoje mokykloje, kurioje valgykla – viena didžiausių rajone, karštą maistą valgo apie 40 proc. mokinių. Prieš dvejus metus nemokamai maitinosi per 300, o dabar tokių sumažėjo iki 162. Šio rudens duomenimis, už pinigus maistą perka apie 170–200, arba 19 proc. vaikų. Anot direktoriaus, kad eilės būtų mažesnės, valgykloje pastatyti du kasos aparatai – prie vieno būriuojasi valgantys karštą maistą, prie kito – šaltuosius užkandžius. Tėvams sudaryta galimybė iš ryto ateiti ir susimokėti už vaiko maitinimą visą savaitę. Direktorius džiaugėsi, kad „Kretingos maistas“ dalyvauja europinėse programose „Pienas vaikams“ bei „Vaisių vartojimo skatinimas“, ir kad priešmokyklinukai bei pradinukai nuolat gauna sveikatai naudingų jogurtų, kriaušių, bananų, obuolių bei kitų vaisių. J. Gindulio pastebėjimu, už pinigus daugiausia vaikų valgo mėnesio pradžioje, o pabaigoje – daug mažiau. „Akivaizdu, kad lemia ir ekonominė situacija šeimose, kada tėvai gauna atlyginimus“, – sakė jis. Direktorius pripažino, jog dėl vaikų maitinimo problemų anksčiau yra buvę, bet jos visos tarsi išgaravo „Kretingos maistui“ atsižvelgus į pastabas, taip pat – pakeitus virėjų kolektyvą. Tam pritarė S. Petravičienė – esą Marijono Daujoto pagrindinė mokykla yra viena tokių, kur mokinių maitinimo pokyčiai – geryn. Ir S. Litvinienė, ir J. Gindulis neabejojo, kad mokinių maitinimosi kultūra priklauso nuo vaiko šeimoje suformuotų įgūdžių. Dėmesys produktų kokybei ir virėjų profesionalumui Švietimo skyriaus vedėjo teigimu, paradoksalu, kad mokiniai, kaip ir jų tėvai, namuose į arbatą įsideda cukraus, kiek nori, padažams naudoja kečupus ar majonezą. O mokykloje gauna prėską maistą. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, nuo šių metų sausio 1 d. į patiekalus gerokai ribojama druskos norma, į arbatos stiklinę nevalia dėti daugiau kaip pusę šaukštelio cukraus. „Prasilenkia du dalykai – suaugusiajam galima visko, o mokiniui – ne“, – akcentavo A. Sungaila. „Mes čia vien tik gerai kalbam apie „Kretingos maistą“, tačiau pernai pavasarį įvykusio tyrimo išvadose užfiksuota ir taisytinų dalykų“, – atkreipė dėmesį S. Petravičienė. Pavyzdžiui, kai kurių mokyklų bendruomenės prašo įvairesnio asortimento – daugiau patiekalų iš vištienos, žuvies, įvairesnių daržovių salotų, o ne vien tik burokėlių, kopūstų ar morkų. Taip pat buvo raginama aktyvinti įmonės vidaus kontrolę, užtikrinant patiekalų kokybišką sudėtį, mažinti virėjų kaitą, nes nuo to taip pat nukenčia maisto kokybė. V. Baltuonio nuomone, virėjas atsirinkti įmonė turėtų atsižvelgdama į jų profesionalumą, o ne į lojalumą vadovams ir gebėjimą košę išvirti „iš kirvio“. Tačiau ir profesionaliausia virėja gardžiai nepagamins, jeigu valgykla nebus aprūpinta kokybiškais produktais. Švietimo komiteto nario nenustebino tai, kad Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mokinių maitinimo paslaugą teikiančiai įmonei neturi priekaištų. „Ši tarnyba atsakinga už saugų maistą, kad mokinys užvalgęs nesusirgtų ar nenumirtų, bet ne už skanų ir sveiką patiekalą. Todėl daugelis mokinių ir bėga pirkti kebabų, o kai kurie mokyklų valgyklose pagamintus kotletus meta į šiukšlių dėžę“, – sakė jis. Švietimo komiteto narys teigė nesąs nusiteikęs prieš „Kretingos maistą“, tačiau mokinių maitinimą, jo nuomone, rajone būtų galima organizuoti ir kitaip. Grįžti dešimtmečiu atgal – nerealu Vienas siūlymų – kad mokyklų direktoriai patys apklausos būdu rengtų konkursus maitinimo paslaugos teikėjui parinkti. „Jei kam patinka „Kretingos maistas“ – tebūnie ir jis, bet ir Kretingoje veikiančios mažos kavinės galėtų būti kviečiamos dalyvauti. Konkurso sąlygose laimėtojui būtų nurodyta sveikus, ekologiškai užaugintus produktus – bulves, mėsą, daržoves – pirkti iš rajono ūkininkų. Tai paspirtis būtų ir jiems. Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Sandros Gedvilienės žodžiais, apie visus viešuosius pirkimus, tarp jų – ir mažos vertės, turi būti skelbiama perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje. Konkurse gali dalyvauti pretendentai iš visos Lietuvos. Anot vedėjos, Kretingos rajono savivaldybė yra pasirinkusi modelį, kai perkamas visas maitinimo paslaugos paketas: ir produktai, ir maisto pagaminimas. V. Baltuonis siūlė, kad mokyklų vadovai organizuotų konkursus vien tik maitinimo paslaugai teikti, kaip, jo teigimu, yra kai kuriuose aplinkiniuose rajonuose, o produktais apsirūpintų pačios mokyklos. Kilo klausimas, o kas tuo užsiimtų? Negi reikėtų papildomos darbuotojo, kuris rytais mokyklos valgyklai užsakytų produktus, pareigybės? Švietimo komiteto nario manymu, nepersidirba ir mokyklų direktorių pavaduotojai ūkiniams reikalams, tad šią funkciją galėtų atlikti jie. A. Sungaila prieštaravo – esą vadinamieji mokyklų ūkvedžiai ir taip paskendę viešųjų pirkimų bei kitoje kasdienėje veikloje, o atlyginimus gauna palyginti menkus. Buvo svarstoma dar ir trečia galimybė – kad visus mokinių maitinimo reikalus perimtų pačios mokyklos, kaip buvo maždaug prieš 10 metų. Tačiau tam reikėtų naujų ne tik virėjų, bet ir technologų pareigybių, be to, nė viena mokykla šiandien nebeturi valgyklai reikalingos šiuolaikinės įrangos bei inventoriaus. „Šiandien pradėjome gvildenti rimtą problemą. Pritariu Vladui Baltuoniui, kad vaikų sveikata iš tiesų yra neįkainojama, tačiau Savivaldybė neturi finansinių galimybių nupirkti valgykloms reikalingą įrangą, nebent gautume rajono tarybos politinį pritarimą palaipsniui ja aprūpinti po vieną mokyklą“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas. --------- Bendrovės „Kretingos maistas“ vadovo Irmanto Norkaus komentaras: – Maitinimo paslaugas teikiame 15 metų. Įmonėje dirba daugiau kaip 800 kvalifikuotų specialistų, įdiegtos Europos Sąjungos kokybės vadybos ISO 9001, maisto saugos vadybos ISO 22000, aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos OHSAS 18001 sistemos, savo veiklą išplėtėme ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos rinkoje. Maisto produktus ir žaliavą perkame iš Lietuvoje veikiančių tiekėjų, gamintojų bei ūkininkų. Šiuo metu ruošiamasi formuoti užklausas, o į jas atsakius – ir užsakymus mūsų rajono ūkininkams bei augintojams. Itin daug dėmesio skiriame produktų kokybei ir ekologijai, jei įmanoma, renkamės tik produktus, turinčius „Išskirtinės kokybės produkto sertifikatą“. Nuo sausio 1 d. dar labiau sugriežtinti reikalavimai vaikų maitinimui: ribojama druska ir cukrus, maiste negali būti skonio stipriklių, iš dalies hidrintų riebalų, dažiklių. Visa tai garantuoja, kad vaikai ugdymo įstaigose gaus sveikatai palankų maistą. Problema yra ta, kad tokie patiekalai – švelnesnio skonio, negu įprastai valgoma namie. Mūsų visuomenėje vis dar trūksta sveikos mitybos kultūros, dažnoje šeimoje toleruojamas vadinamasis ,,greitas maistas“. Manau, dėl šių priežasčių dalis mokinių savo pietums skirtus dienpinigius leidžia šalia mokyklų esančiuose prekybos centruose pirkdami kebabus, saldumynus ir kitus produktus, kuriuose yra daug sveikatai žalingų medžiagų.
|
|
