|
|
|
SOS dėl laiptinėje miegančio kaimyno
Vytauto gatvės Nr. 121 namo gyventojų vardu kretingiškė Kristina Stripeikienė kreipėsi į įvairias Savivaldybės institucijas, taip pat – ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją, prašydama padėti jų kaimynui, per šalčius miegančiam laiptinėje, palei savo buto duris.
Tapo šiukšlių įkaitu Skaitytoja sunerimo dėl kretingiškio Broniaus, kuris jau senokai tempia šiukšles į savo butą: „Tačiau šiandieną vyras jau yra tapęs savo šiukšlių įkaitu“, – tvirtino ji. Anksčiau, sakė skaitytoja, buvę neramu dėl šiukšlynu paversto Broniaus būsto, kur bet kada gali įsiplieksti gaisras ar įsiveisti parazitų, tačiau dabar kaimynai nerimauja dėl paties vyro sveikatos. „Žmogui akivaizdžiai yra suprastėjusi sveikata, ir jis pats bijo lįsti į savo šiukšlėmis užverstą butą. „Jei ten įlįsiu ir numirsiu, kaip mane beištrauksit“, – jau ir pats dėl to nerimauja“, – situaciją apibūdino K. Stripeikienė. Todėl Bronius „suradęs išeitį“ – apsigyvenęs laiptinėje palei savo buto duris: gulasi vėlai, o keliasi anksti. Tačiau kai kada 7.30 val, kai žmonės išjuda į darbus, jis dar miega. „Iš žmogiškosios pusės mes jį suprantame ir užjaučiame, bet taip yra pažeidžiamos mūsų teisės. Vaikai bijo pro jį gulintį praeiti, o ir suaugusiajam nėra jauku. Aišku, natūraliai kyla klausimas, kur šis žmogus atlieka gamtinius reikalus. Suprantu, kad žmogaus be įkalčių kaltinti negalima, bet jau kelintąkart laiptinės gėlės – gausiai „palaistytos“, nors tikrai žinome, kad jų niekas nelaistė“, – laiške rašė K. Stripeikienė. Kaimynai nebegali būti abejingi šiai situacijai – kentėti dėl nesveiko žmogaus poelgių. „Kas prisiims atsakomybę, jei vieną rytą rasime jį užmigusį amžinu miegu?“ – nerimavo skaitytoja. Atsakomybė – artimiesiems Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sigita Barkauskienė paaiškino, jog, gavę šį pranešimą, nuvykę į Vytauto g. Nr. 121 namą, rado miegantį Bronių: „Jam buvo reikalinga medikų pagalba, – vyras gydomas ligoninėje“. „Šiomis dienomis, gelbstint Policijos komisariatui, suradome Broniaus artimuosius ir spręsime, ką daryti toliau. Bronius gali gyventi savarankiškai, jo niekur nereikia vežti ar izoliuoti, – jis turi savo namus. Daiktų kaupimas yra priklausomybė, ir artimieji turėtų padėti jam spręsti šią problemą“, – tikino S. Barkauskienė. Ji paaiškino, jog esant panašiems atvejams, kai žmogus savo būstą paverčia šiukšlynu, socialinės tarnybos neturi teisės į jį brautis, nes būstas esąs kiekvieno žmogaus asmeninė nuosavybė, ir iškraustyti jį galima tik gelbstint artimiesiems. Anot jos, retai kada žmogus tebūna absoliučiai vienišas, dažniausiai giminaičiai dėl nepriimtino gyvenimo būdo būna nusigręžę nuo jo. „Jeigu žmogus turi psichikos negalią ir jo veiksmai visuomenei nepriimtini, juo taip pat pirmiausiai privalo pasirūpinti – kreiptis dėl įvairiapusės pagalbos – būtent artimieji. „Netgi už neveiksnų žmogų atsako jo globėjas“, – patikino S. Barkauskienė, šiuokart pasidžiaugdama kaimynų neabejingumu Broniui. Tolerancijos slenksčio svarba „Visuomenė būtinai turi reaguoti į tokius reiškinius: jeigu panašiai, kaip Bronius besielgiantis žmogus gyvena vienas, jam pagelbėti privalo socialinės tarnybos. Daiktus tempia labiau senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, patyrę galvos traumas – jiems turi būti nustatyta diagnozė ir jie gydomi“, – tikino Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė. Tačiau ji pabrėžė tolerancijos slenksčio svarbą – kitaip sakant, kaip mes toleruojame šalia savęs esant kitokį žmogų. „Ar jis iš tikrųjų yra pavojingas, ar tik aš pats jį suvokiu esant pavojingą. Gerokai daugiau sunkių nusikaltimų padaro ir gaisrų sukelia nuo alkoholio apsvaigę, o ne psichikos negalią turintys žmonės“, – apie tendencijas, kai tarp mūsų vaikšto keistai besielgiantys žmonės, o aplinkiniai nežino, kaip su jais elgtis, kalbėjo I. Viršilienė. Ji tęsė mintį: „Vienodų žmonių niekada nebuvo, nėra ir nebus. Jei žmogus elgiasi kitaip, negu esame įpratę, nereiškia, kad jis – pavojingas. Piktų žmonių taip pat yra visokių, – svarbu, kaip pats reaguosi į tą pyktį: galima jį dar labiau išprovokuoti, o galima ir nuraminti. Bet jeigu žmogus elgiasi agresyviai, grasina, tuomet reikia kviesti policijos pareigūnus“, – paaiškino I. Viršilienė. Mo< |
|
