|
|
|
Sukūrė himną Žemaitijai
„Gyniausi, sakiau, kad pagal užsakymą kurti negaliu, o ir jokių minčių iš pradžių nekilo, – prisipažino J. Maksvytis. – Kiek vėliau, jau matydamas, kad įkalbinėjimams neatsispirsiu, o ir reikėjo paskubėti, nes tekstai konkurso komisiją turėjo pasiekti dar švenčių išvakarėse, sėdau prie stalo ir žemaičių tarme surašiau šešis posmus“. Jie pakliuvo kretingiškiui kompozitoriui Aloyzui Žiliui, kuris iškart ėmėsi rašyti muziką naujai sukurtam himnui. „Kadangi esu sukūręs ne vieną himną bei proginių dainų miestams, supratau, kad šeši posmeliai himnui – kaip ir per daug, tad ėmiausi iniciatyvos pakoreguoti tekstą, žinoma, neiškraipant autoriaus minties“, – ką padaręs, prisipažino A. Žilys, kurio sukurta muzika bus vertinama tik tuomet, jeigu konkurso komisija J. Maksvyčio tekstą atrinks kaip tinkamą dalyvauti konkurse. Anot himno teksto autoriaus, visiškai nesvarbu, kokia bus galutinė komisijos išvada – svarbiausia, kad Kretingoje dviejų kuriančių žmonių pastangomis gimė dar vienas kūrinys, įprasminantis mūsų krašto grožį, istorinę praeitį, įvaizdžius bei akcentus, iš ko galima suprasti, kad esame Žemaitijos vaikai. Žemaičių kultūros draugijos inicijuotas Žemaitijos himno konkursas yra skirtas populiarinti gimtąją žemę – Žemaitiją, susiejant senąsias ir naująsias žemaičių tradicijas; sudaryti sąlygas žemaičių poetams ir muzikams plačiau įsilieti į tautiečių kūrybinį procesą ir pateikti savo kūrybos darbus plačiajai auditorijai. Konkursas vykdomas keliais etapais, jo nugalėtojams numatytos piniginės premijos, o nugalėtojo kūrinio premjera turėtų įvykti per Pasaulio žemaičių dienų atidarymo šventę ir Durbės mūšio paminklo atidengimo ceremonialą, atliekant himną gyvai.
„P. n.“ informacija--------Žemaitėjės gruožybės Kas per gruožybės tuos Žemaitėjės: Žyd čia darželius baltas lelėjės. Aukštė kalnele, lygomas platės, Deg kap ognelės lobėnų žvakės. /Priedainis/ Žemaitėja, Žemaitėja So suostėnė Telšes ė jūra sava. Torem Rambyną, Šatrėjės kalną, Į Kalvarėjė vežam mes maldą. Poike pažįstam Daukontą raštą, Tonke aplonkuom Pabriežas kraštą. /Priedainis/ Vo jau Valončiaus vėsas knygelės Oždeg krotėnie meilės ognelė. Čia mes ožauguom, dėrbam, svajuojam... Ož laisvą kraštą omžes kuovuojam.
Juozas Maksvytis
|
|
