|
|
|
Kai vaikams stinga valstybės išteklių
Vaikžudystės, vaikų žūčių, jų nepriežiūros bei smurto artimoje aplinkoje atvejai, šių metų pradžioje Lietuvoje pasipylę lyg iš gausybės rago ir sukėlę rezonansą visoje šalyje, privertė ir Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą keisti strategiją: vos gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, dabar skubiai vykstama įvertinti situaciją. Rizikingai gyvena 177 vaikai „Po šių šiurpių įvykių vien per pirmąsias šių metų dienas sulaukėme keturių pranešimų ir vykome į šeimas, kuriose buvo smurtaujama artimoje aplinkoje. Trijose iš jų auga ikimokyklinio amžiaus vaikai, – turime stebėti situaciją, pasikalbėti su kaimynais, giminėmis, darželio auklėtojomis ir nuspręsti, ar įrašyti jas į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Visuomenė tarsi staiga susivokė, kad be jos pagalbos tarnybos vienos pačios nepajėgios kovoti su smurtu šeimose. Palyginimui – pernai per visus metus tesulaukėme 31 panašaus pranešimo“, – teigė Vaiko teisių tarnybos vadovė Violeta Lukoševičienė. Ji sakė, jog su Savivaldybės vadovais bei Socialinių reikalų ir sveikatos skyriumi sprendę, kaip stiprinti socialinės rizikos šeimų priežiūrą, stiprinti globėjų paieškas, kokių veiksmų galima imtis ypatingais atvejais – jei šąla vaikai ar jų gyvybei iškyla pavojus. Kretingos rajone 91 šeima, auginanti 177 vaikus, yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Dėl girtavimo į apskaitą yra įtraukta daugiau, negu pusė – 54 – šeimos, kuriose auga 101 vaikas. Dar 35 šeimos stokoja socialinių įgūdžių, jose auga 76 vaikai, tačiau jų tėvai turi intelekto sutrikimų, patys yra augę globos namuose ar kilę iš asocialių šeimų. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų amžius įvairus, daugiausiai yra mažamečių: 27 vaikai – iki 3 m., 31 – nuo 4 iki 6 m., 42 – nuo 7 iki 9 m. Šiems vaikams, anot V. Lukoševičienės, ir iškyla stipriausias pavojus iš girtaujančių bei smurtaujančių tėvų. Tose šeimose taip pat gyvena 51 paauglys nuo 10 iki 14 m. ir 26 – nuo 15 iki 18 m. „Vyresnio amžiaus vaikams taip pat išlieka rizika, tik ji – kitokio pobūdžio, pasireiškianti per vaiko emocijas ir išgyvenimus, jo agresiją bei netinkamą elgesį“, – tvirtino vadovė. Užsimerkė prieš problemą Nors situacija, mano V. Lukoševičienė, esanti sudėtinga, tačiau ji palygino ją su 1994–1995 m. „Tuomet žinojome apie šeimas, kuriose rizikingai augo 500 vaikų. Tačiau kaltinti dėl to reikėtų ne vien sovietinį girtuokliavimo palikimą, o giliau pažvelgti į transformacijas, kurios vyko mūsų valstybėje nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų. Šiandieną visi šneka, tarnybas kala prie kryžiaus, bet nėra taip paprasta išspręsti problemas, kurios slypi giliau, negu jas matome“, – tikino pašnekovė. Šeimų nuosmukio priežastis palikdama analizuoti politologams bei filosofams, ji rėmėsi savąja patirtimi: „Lietuvoje socialinio darbo sistema kūrėsi plynoje vietoje. Ilgą laiką valstybė prioritetus teikė visai kitoms sritims, užsimerkdama prieš socialines problemas, kurioms spręsti pritrūko dėmesio ir finansinių išteklių. Savo darbo pradžioje neturėjome nei transporto, nei socialinių darbuotojų, – vienai socialinės rizikos šeimai, kurių buvo 5-kart daugiau, negu šiandien, tegalėjome skirti vos 3,5 val. per metus. Tik 2006 m. atsirado įrašymo į socialinės rizikos šeimas tvarka“, – neslėpė V. Lukoševičienė. Vaiknamis – nebe išeitis Vadovė mano, kad ir visuomenė taip pat turi keisti savo požiūrį į girtaujančias šeimas, nebūti joms abejinga: „Kaimynai, giminės mato, kad tėvai girtauja, bet nemąsto, kokios gali būti pasekmės, galvoja – yra tarnybos, tegul jos ir dirba. Tos šeimos turi būti kuo greičiau įrašomos į socialinės rizikos apskaitą – tėvams bei vaikams teikiama visokeriopa pagalba, šeimos kontroliuojamos“. Kita vertus, visuomenėje dar gajus stereotipas, kad vaikui iš socialinės rizikos šeimos pati geriausia institucija yra globos namai. „Atiduosiu į vaiknamį. Išvežkit jį kur nors“, – neretai ne tik iš aplinkinių, bet ir pačių tėvų girdime tokius raginimus. Taip, vaikas nebesimaišys jiems po kojomis, bet problema nuo to neišsispręs. Tie vaikai patiria dar daugiau blogų emocijų, jiems prilipdoma „vaiknaminio“ etiketė, ir tai skatina jų agresiją“, – kalbėjo V. Lukoševičienė. Ji tęsė mintį: „Buvo metas, kai Kretingos socialinių paslaugų centre gyveno 79 vaikai, ir kiek dėl jų sulaukdavome pasipiktinusių aplinkinių gyventojų skundų. Bet kas pasakys, kiek sunkumų išgyveno tie atstumtieji vaikai“. Šiandieną Kretingos socialinių paslaugų centro Globos tarnyboje begyvena 13 vaikų ir dar 3 – kitų savivaldybių globos įstaigose. Globėjams mokės už darbą Dabar, pašnekovės žodžiais, intensyviai dirbama su tėvais, o vaikas iš šeimos paimamas tik ypatingais atvejais – jeigu jo gyvybei ar sveikatai kyla pavojus. Iš rizikos šeimos paėmus vaiką, pirmiausia nustatoma laikinoji globa – jis perduodamas kitiems asmenims arba institucijai. Kol kas įstatymas nenumato, kiek gali trukti laikinoji globa, tačiau jau rengiamas įstatymas, kad nuo kitų metų vaiko laikinoji globa truks ne ilgiau kaip 12 mėn. „Kretingoje mes jau ir anksčiau laikėmės šios nuostatos – arba vaikas per tą laiką grįžta į šeimą, arba jam ieškome nuolatinių globėjų. Jeigu yra bent kiek vilčių, kad tėvai pasitaisys, motina ar tėvas su vaikais iki 6 mėn. apgyvendinami Pagalbos šeimai tarnyboje. Ir jeigu ši paskutinė priemonė nebesuveikia, tik tada vaikai atskiriami arba paliekami gyventi bent su vienu iš tėvų“, – tvirtino V. Lukoševičienė. Anot jos, Prezidentė Dalia Grybauskaitė po šiurpių šiuometinių įvykių inicijavo ir kitą įstatymo pataisą, kad vaiko iki 3 m. globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtinais atvejais ir gali trukti ne ilgiau, kaip 3 mėn. „Per tokį trumpą laiką – 3 mėn. – turėsime išspręsti problemą. Bet jos neišspręsime, kol nebus kas paima vaiką. Globos namai Lietuvoje uždaromi, vaikai iškeliauja į šeimynas, kuriamus bendruomenių namus, o asmenų, pasirengusių globoti svetimus vaikus, šiandieną neturime. Dažniausiai globėjais tampa močiutės arba artimi giminės, o globoti vaiką, nesant giminystės ryšių, – pakankamai didelis iššūkis“, – neslėpė pašnekovė. Todėl valstybė nusprendė skatinti globėjus ir materialiai: nuo šių metų visiems globėjams pradėtas mokėti 1 bazinio socialinių išmokų dydžio – 38 Eur – tikslinis priedas, o nuo kitų metų šis priedas bus 4-kart didesnis – 152 Eur. Šis priedas bus mokamas prie vaiko išlaikymui skiriamos 152 Eur dydžio išmokos.
|
|
