|
|
|
Tobulinama lėšų skyrimo tvarka
Šalies švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintas pataisytas Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas pasiekė ir mūsų rajono Švietimo skyrių. Anot šio skyriaus specialistės Astos Pocienės, pagal šį aprašą kiekviena šalies savivaldybė turi parengti savąją neformaliojo švietimo lėšų paskirstymo bei panaudojimo tvarką. „Tą ir darome: rengiame projektą, kurį dar šį mėnesį pateiksime svarstyti rajono Savivaldybės tarybai, o šiandien, antradienį, Švietimo skyriuje susirinkusiems neformaliojo švietimo paslaugų teikėjams išaiškinsime naują tvarką, sužinosime, kiek iš jų ketina tęsti savo pasiūlytąsias programas, kiek bus naujų pareiškėjų“, – teigė A. Pocienė. Rajono Švietimo skyriaus duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos, tai yra iki gruodžio 31 dienos, mūsų rajone neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programas vykdė 25 pareiškėjai, parengę 37 užimtumo programas. „Ar jie visi pratęs savo veiklą, dar nežinome, – vakar kalbėjo A. Pocienė. – Tačiau nuo vasario 1 dienos lauksime ir jų, ir naujų fizinių bei juridinių asmenų, galinčių papildomai užimti rajono vaikus. Juolab kad pateikti paraiškas – tikrai nesudėtinga“. Kad paraiškų formos – paprastos bei suprantamos, kad nereikia samdyti ekspertų ar konsultantų programoms sukurti, patvirtino ir sporto klubo „Veltūnas“ atstovas Hermanas Jucius, pasidžiaugęs, kad šalies Vyriausybė ėmėsi spręsti vaikų užimtumo problemą. „Ne visi vaikai yra gabūs sportui, muzikai, piešimui ar šokiui. O užimti reikia ir mažiau gabius vaikus, ir tuos, kurie galbūt nedrįsta rinktis meno ar sporto mokyklų. Sporto klubo „Veltūnas“ nariai, kol dar ir nebuvo Vyriausybės programos, susidėdavo pinigų, kad galėtų treniruoti vaikus, kad šie galėtų pajudėti, pasidžiaugti bendravimu, draugyste futbolo aikštėje. Vyriausybei nusprendus skirti krepšelį neformaliajam ugdymui, gimė programa „Mažieji veltūniukai“. Iš tiesų esame labai patenkinti, nes dabar jau galime džiaugtis pirmaisiais šios programos rezultatais – klubas iš skiriamų lėšų galėjo nupirkti inventoriaus, aprangą, surengėme ir kalėdinį futbolo turnyrą“, – neslėpė H. Jucius. Jo pastebėjimu, neformaliojo vaikų švietimo programos galimybėmis turėtų pasidomėti bei pasinaudoti ir kiti sporto klubai, ypač – kaimiškųjų vietovių, kur vaikams, jaunimui ne taip paprasta pasiūlyti pramogų bei užimtumo. „Tie vaikai, kuriuos užimame pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, neturi su kuo bendrauti bei žaisti. Todėl labai svarbu, kad būtų užimta kuo daugiau vaikų, kad jie galėtų sueiti į bendrus turnyrus, pasidžiaugti pirmosiomis savo gyvenime pergalėmis, – teigė H. Jucius, kurio įsitikinimu, vaikams yra būtina motyvacija lankyti vienokius ar kitokius užsiėmimus. – O tos motyvacijos nebus, jeigu suaugusieji nepasirūpins vaikų užimtumu bei perspektyva“. Švietimo ir mokslo ministerijos pataisyto Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo naujovė – kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis galės kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje. Nustatyta, kad savivaldybė, didinanti ar mažinanti rekomenduojamą lėšų sumą, turi ją pagrįsti ir užtikrinti, kad nenukentėtų ugdymo kokybė, o lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir racionaliai. Jei numatoma skirti didesnį negu 15 eurų finansavimą, turi būti pasiekti ir aukštesni neformalaus vaikų švietimo programos vykdymo rodikliai. Taip pat nustatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšų negalima naudoti ilgalaikiam turtui įsigyti ar patalpoms nuomotis. „Nuo spalio išbandę neformaliojo vaikų švietimo naują metodiką matome, kad iš esmės ji pasiteisino. Tik gaila, kad kai kurios savivaldybės nepanaudojo neformaliajam krepšeliui skirtų lėšų. Ir pačios savivaldybės turėtų būti aktyvesnės, ir mokinių tėvai labiau pasidomėti, kokios neformaliojo vaikų švietimo programos siūlomos, kaip vaiką užregistruoti į tą programą. Juk yra įdomių programų, ypač nedideliuose miestuose, kur pakanka skiriamų 15 eurų, tėvams net netektų primokėti, o vaikas lankytų jam įdomų ir prasmingą užsiėmimą po pamokų“, – pranešime žiniasklaidai teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Pataisytame Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatyta, kad programų nereikės tvirtinti kasmet: Savivaldybės pačios nusistatys periodiškumą, kas kiek laiko galės veikti akredituota programa. Neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti 2016 metais iš valstybės biudžeto skirta 9,7 mln. eurų. Iš valstybės lėšų gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – valstybės skiriamos tikslinės lėšos – įvestas nuo 2015 m. spalio 1 d. Šalyje buvo įregistruota beveik 1 tūkst. naujų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, akredituota per 2,2 tūkst. neformaliojo švietimo programų. Vyraujančios neformaliojo vaikų švietimo kryptys: sportas, šokis, muzika, pilietiškumas. Dar pasigendama daugiau informacinių technologijų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos temų. Iš viso neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu pasinaudojo 58,5 tūkst. vaikų.
|
|
