|
|
|
Atmosferos tarša – vėl aplinkosaugininkų akiratyje
Siekiant sumažinti oro taršą ir nustatyti jos šaltinius, kūrenimo sezono metu jau kelintus metus iš eilės Aplinkos apsaugos ministerija visoje Lietuvoje inicijuoja akciją „Kaminukas“. Kietųjų dalelių pavojus „Šiemet pažeidimų dar neužfiksavome. Tiesa, kol kas tebuvome išvykę tik į vieną reidą“, – „Pajūrio naujienoms“ vakar sakė Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. Akcijos metu žiūrima, kaip gyventojai, transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, taip pat medžio apdirbimo, baldų gamybos ir kitos įmonės, eksploatuojančios katilines bei įvairius kuro katilus, paiso aplinkosaugos reikalavimų, ar nedegina pavojingų ir nepavojingų atliekų. Pagal LR Administracinės teisės pažeidimo kodekso 83 str. pažeidėjai gali būti baudžiami baudomis nuo 28 iki 57 Eur. Praėjusiais metais buvo nustatytas tik vienas pažeidimas. Šildymo sezonui įsibėgėjus, oro taršos padidėjimas dažniausiai juntamas pramoniniuose bei individualių namų kvartaluose. Taip pasitaiko dėl to, kad kūrenama nekokybišku kuru arba atliekomis. Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, impregnuotą ar laminuotą medieną, senus baldus, drabužius, batus, cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Akcijos metu kreipiamas dėmesys, ar kaip kuras energijai gauti nenaudojama alyva, tepaluoti skudurai, cheminėmis medžiagomis užterštos medienos atliekos. Žmogui pavojingiausios yra smulkiosios, vadinamosios kietosios, atmosferoje tvyrančios dalelės. Jos neužsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, o patenka į organizmą, gali sukelti plaučių uždegimą, pabloginti sergančiųjų širdies ligomis būklę. Anot R. Kašėtos, tinkamiausias kūrenti kietasis kuras yra natūralios malkos, anglys, durpės, o esant silpnam vėjui, kai teršalai lengvai nesiskaido, pagal galimybes siūloma rinktis dujinį šildymą. Akcija „Kaminukas“ truks iki kovo 20 d. Patvirtino Stebėsenos programą Didžiausia kietųjų dalelių koncentracija fiksuojama, kai spigina stiprūs šalčiai. Kietųjų dalelių monitoringą turi atlikti Kretingos rajono savivaldybė. Pasak Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Jokubavičienės, pernai stebėsena nebuvo atlikta. Esą apskritai atmosferos užterštumas kur kas aktualesnis didiesiems miestams, kad ir šalia esančiai Klaipėdai, kur išvystyta pramonė ir labai intensyvus transporto eismas. „Tik pasidžiaugti galime, kad mes gyvename palyginti švarioje vietovėje. 2010–2011 m. atlikus tyrimus difuzinių ėmiklių metodu, įvairių teršalų kiekis aplinkos ore mūsų rajone neviršijo ribinių verčių“, – sakė ji. Praėjusių metų gruodį patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos 2016–2020 metų programa. Jos tikslas – rajono teritorijoje vykdyti sistemingus aplinkos oro, paviršinių vandens telkinių, kraštovaizdžio būklės stebėjimus, o pagal gautą informaciją vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes. Aplinkos oro stebėsenos vietos parinktos ten, kur Kretingos mieste didesni mašinų srautai, t. y. Rotušės a. ir Nemuno g., prie Kretingos parko III tvenkinio – čia miesto rekreacinė zona ir yra gyvenamųjų namų, Melioratorių g. ir Vydmantų k. Mokyklos g., kur veikia katilinės. Kietųjų dalelių stebėseną numatyta atlikti 4 kartus per metus. Be kietųjų dalelių, programoje numatyta taip pat stebėti sieros dioksido, azoto dioksido, lakiųjų organinių junginių kiekius ore.
|
|
