Alkoholis – veiksnys, skatinantis smurtą

Moksliškai išskiriamos smurto priežastys – alkoholizmas, kitos psichotropinės medžiagos, nedarbas, agresija, nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, skurdas. Tačiau Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė Kretingoje vykusioje konferencijoje „Matai smurtą – netylėk“ akcentavo, jog vis dėlto pagrindinė smurto priežastis yra ne alkoholis, o pats žmogus. Tai, kas išvardinta, tėra tik veiksniai, skatinantys smurto atsiradimą šeimoje.

Mintis apie alkoholio poveikį žmogui Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė (antroji iš kairės) išsakė Kretingoje vykusioje konferencijoje „Matai smurtą – netylėk“.

Anot direktorės, smegenys yra žmogaus kūno valdymo centras. Dėl to plaka širdis, žmogus gali kvėpuoti, judėti, užuosti kvapus, jausti skonį bei emocijas, matyti, kurti. Smegenys – dalis centrinės nervų sistemos, sudarytos iš daugybės neuronų arba nervinių ląstelių, kurios siunčia signalus iš vienos į kitą. Koordinaciją, mąstymą, elgesį lemia sudėtingos cheminės reakcijos, vykstančios neuroniniuose junginiuose.

Psichologės žodžiais, į žmogaus organizmą patekęs alkoholis slopina arba stimuliuoja tam tikras chemines medžiagas, iš neurono į neuroną perduodamus impulsus. Pasikeičia žmogaus elgesys. Linksmumas, atsipalaidavimas jaučiamas tik todėl, kad susilpnėja smegenų kontroliuojamos funkcijos. Dėl to sulėtėja ir judesiai, nerišliai kalbama, blogiau matoma, lėtesnė tampa reakcija.

„Tai kur to smurto bei agresijos priežastys? Kodėl vieni žmonės linkę smurtauti, o kiti – ne?“ – klausė I. Viršilienė. Atsakymo ji patarė ieškoti už sprendimų priėmimą atsakingoje priekinėje (priekaktinėje) smegenų dalyje bei už agresiją ir pyktį atsakingame vadinamojo migdolinio audinio srityje, kurios informacija keičiasi neuronais.

Skirtingus žmones neuroniniai junginiai ir veikia skirtingai. Alkoholis juos silpnina, sumažėja savikontrolė, už kurią atsakinga priefrontalinė smegenų žievė, dėl to žmogus gali pradėti nesivaldyti, smurtauti.

Pasak I. Viršilienės, silpnus savikontrolės neuroninius junginius turinčiam asmeniui nebūtina išgerti ir alkoholio, kad pradėtų elgtis agresyviai.

Kaip vieną faktorių, turinčių įtakos smurtui ir agresijai, I. Viršilienė įvardijo ir biocheminį veiksnį – žemą serotonino, turinčio poveikį už pyktį atsakingai smegenų daliai, lygį. Būtent išgėrus alkoholio serotonino sumažėja. Be to, smurtą gali lemti dar ir genų junginiai bei tam tikros sąlygos.

„Genai yra pagrindas, tačiau žmogaus smegenys vystosi visą gyvenimą nuo gimimo. Pirmiausia kuriami paprasti neuroniniai junginiai, vėliau jie keičiasi, tampa sudėtingesni, taip formuojamos smegenys“, – sakė I. Viršilienė.

Anot jos, šio ilgo proceso metu įtakos turi vaiko socialinė aplinka, tėvai, auklėtojai, mokytojai, mokantys bendrauti, valdyti emocijas. O nepriežiūra, smurtas gali sugriauti iki tol sėkmingą smegenų vystymąsi, neuroninius junginius, tokius, kaip meilės, gėrio, pasitikėjimo, pakeisti baimės, pykčio bei agresijos junginiais.

I. Viršilienės žodžiais, kiekvienas smurto kilmės atvejis yra skirtingas, vieno modelio nėra.

• Rašyti komentarą (2)