|
|
|
Šaltis kretingiškių mirtinai nekando
Kretingos ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo Ramūno Šuipio teigimu, užėjus žiemos šalčiams, mirtinai sušalusių Kretingos rajono gyventojų ligi šiol dar nebuvo. „Tačiau pernelyg džiūgauti nereikėtų: žiema nesibaigė, o ir taisyklė tokia, kad požymiai, nušalus galūnes, pasirodo praėjus 2–3 savaitėms po paties nušalimo“,– tvirtino medikas. Per tą laiką, pabrėžė gydytojas, išryškėja gyvybinės audinių linijos, paaiškėja nušalimo lygis, ir sprendžiama, kokią dalį galūnių teks pašalinti. „Mūsų ligoninėje tokia pagalba yra suteikiama. Tačiau pirmiausia, kilus įtarimui dėl galimo nušalimo – jei sutrinka kojų ar rankų pirštų jutimai, galūnės aptirpę, o dar blogiau – jei odos paviršius pamėlęs ar pajuodęs ir sklinda blogas kvapas,– pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas. Užėjus šalčiams, neslėpė R. Šuipys, į jį ambulatoriškai tesikreipė tik vienas kojų pirštus sušlapęs bei sušalęs žvejys. „Per šalčius reikia rengtis šilčiau, mūvėti storas ir lengvai neperšlampamas pirštines – labai svarbu, kad galūnės nebūtų drėgnos, nes sniegas veikia kaip dirgiklis. Tačiau pagrindinė nušalimų priežastis yra alkoholis: jo nesaikingai pavartojęs žmogus nebejaučia šalčio – bet kur atsisėda ar nukrinta, o kai atsipeikėja, jau būna per vėlu – galūnės būna šalčio paveiktos nepagydomai“,– apie galimas alkoholio išprovokuotas pasekmes įspėjo medikas. Ir nors vaikų galūnės yra jautresnės šalčiui, negu suaugusiųjų, R. Šuipys pastebėjo, jog šaltuoju metų laiku padaugėja ne jų nušalimo, bet apiplikymo verdančiu vandeniu atvejų. „Tėvai dažniau verdasi arbatą ar kavą, ir neatsakingai palieka karštus gėrimus, kuriuos užsiverčia vaikai. Arba neatsargiai duoda gerti per karštų skysčių vaikams“, – tokią tendenciją pastebėjo Kauno klinikų Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje rezidentūros praktiką, ligi atvykstant dirbti į Kretingą, atlikęs medikas.
|
|
