|
|
|
Plaštakos ligos – pagydomos
„Plaštakos patologijos mūsų ligoninėje yra ir diagnozuojamos, ir, taikant konservatyvųjį ar operacinį gydymą, sėkmingai pašalinamos“, – „Sveikatai“ teigė Kretingos ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Ramūnas Šuipys, įvardinęs dažniausiai pasitaikančias plaštakos ligas: riešo kanalo sindromą, pritrauktą pirštą, arba Dupuytreno kontraktūrą, bei stringantį pirštą, dar vadinamą „spragtuku“.
„Riešo kanalo, arba tunelinis, sindromas yra būklė, kurią sukelia pagrindinio riešo nervo (nervus medianus) spaudimas, pasireiškiantis skausmu. Šio tunelio susiaurėjimas, atsirandantis dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių, ir nulemia viduriniojo nervo spaudimą, vėliau – ir uždegimą“, – paaiškino gydytojas, atkreipęs dėmesį, jog riešo tunelinis sindromas dažniau pasireiškia po sunkesnių fizinių darbų ir kad šia liga dažniau serga vidutinio amžiaus moterys, beje, triskart dažniau negu vyrai. Susirgus riešo kanalo sindromu stingsta delnas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas, plaštakos raumenų jėga. Ligonius vargina rankos, riešo nemalonūs pojūčiai, dilgčiojimas, plintantis į ranką (ypač naktimis), patinimo jausmas rankoje nesant aiškiai matomų uždegimo požymių, rankos silpnumas rytais. „Sergant šia liga dažniausiai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį, o vėlyvose stadijose gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ar paralyžius“, – perspėjo R. Šuipys. Riešo kanalo sindromas diagnozuojamas pagal klinikinius simptomus, atliekant tam tikrus fizinius testus, taip pat – elektrodiagnostinius tyrimus. Kaip gydomas riešo kanalo sindromas? Visų pirma, bandoma taikyti riešo įtvarą, kurį nešioti dažniausiai skiriama nakties metu. Jei po 4–6 savaičių nėra efekto, tolesnis įtvaro nešiojimas, gydytojo pastebėjimu, yra netikslingas. Gydant šią plaštakos patologiją, vartojami ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, kurie efektyvūs tuomet, kai riešo kanalo sindromą predisponuoja kokia nors uždegiminė būklė (pvz., reumatoidinis artritas), bei kortikosteroidai – šieji sumažina uždegimą, nervus medianus spaudimą ir skausmą. „Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas yra ilgalaikis, nuolatinis, rekomenduojame chirurginį gydymą, kurio esminis tikslas – sumažinti nervo spaudimą. Operuodami stengiamės daryti kuo mažesnį pjūvį delninėje riešo pusėje, atitaikydami į odos raukšles, kad ateityje nesimatytų randų. Operacijos esmė – perpjauti raištį, dengiantį riešo kanalą. Tada kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Taigi dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto, kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo“, – kalbėjo R. Šuipys, perspėjęs, kad profilaktinių ar liaudiškų priemonių šalinti šiai patologijai nėra, o užtęsus ir nesikreipus į gydytojus galima prarasti rankos funkciją ir žmogus tampa nedarbingas, – savigyda geriau neužsiimti. Po riešo kanalo sindromo operacijos lengvus darbus dirbti galima praėjus 3–4 savaitėms po operacijos, o sunkius – po 6 savaičių. Ligonis po tokios operacijos ligoninėje tepraleidžia 1 dieną. Kita plaštakos liga Dupuytreno kontraktūra, arba pritrauktas pirštas, yra lėtai progresuojanti plaštakos deformacija dėl lenkiamųjų sausgyslių įtempimo, – todėl sunku ištiesti pirštus, atlikti buities darbus. Dažniausiai pažeidžiami pirštai – bevardis ir mažylis, delne matosi įtempta sausgyslė. „Visi raumenys baigiasi sausgyslėmis, kurios prisitvirtina prie kaulo. Plaštakoje raumenys ir sausgyslės yra padengti plėve, vadinama fascija. Dėl nežinomų priežasčių ji netenka savo elastingumo, sustandėja ir išveša, kartu įtraukdama delne esančias raumenų sausgysles. Šis procesas vystosi lėtai, dėl to iš pradžių būna sunku lankstyti ir tiesti pirštus, vėliau pakitimai ima darytis matomi – pirštų pačiam žmogui ištiesti neįmanoma, o dar vėliau įtempimas būna toks stiprus, kad neišsitiesia lenkiant ir kita ranka. Ligai tik prasidedant delne pasimato mazgeliai, dažniausiai – ties ketvirtuoju–penktuoju pirštais“, – vaizdžiai šios ligos eigą ir pasekmes apibūdino gydytojas. Operaciniu metodu gydant šią patologiją, pašalinama tai, kas traukia ir neleidžia išsitiesti pirštams, o kartais taikomas ir sąnarių išmankštinimas, atliekama odos plastika. Stenozuojantis tendovaginitas arba tenosinovijitas – stringantis pirštas, dar vadinamas „spragtuku“ – tai toks susirgimas, kai sulenkus pirštą ir bandant jį tiesti, šis stringa, spragsi, o kartais ir visai neišsitiesia, tuo pačiu sykiu dažnai jaučiamas skausmas. Gali strigti ir vienas, ir keli pirštai. Šia liga serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. „Mūsų sausgyslės, lenkiančios pirštus, tarsi slysta kanalėlyje, sudarytame iš įvairių formų raiščių. Kartais sausgyslė sustorėja ir nebegali laisvai praslįsti pro vieną iš raiščių. Tad toje vietoje, kur stringa sausgyslė, ties piršto pagrindu ir užčiuopiamas skausmingas gumburėlis“, – gydytojas R. Šuipys paaiškino, kad šios patologijos gydymo tikslas ir yra pašalinti sausgyslės judėjimo kliūtį. Kartais sausgyslės sustorėjimas sumažėja, kurį laiką mobilizuojant pirštą specialiu įtvaru, naudojant priešuždegiminius vaistus, tačiau neretai reikalingas operacinis gydymas. Visos šios plaštakos ligos sėkmingai gydomos Kretingos ligoninėje, jų gydymą apmoka Ligonių kasos. Taigi mūsų rajono žmonės turi puikias galimybes sutaupyti ir laiko, ir pinigų, gydydamiesi savo vietinėje ligoninėje.
|
|
