|
|
|
Dėl investicijų gali brangti vanduo
„Kažkiek vanduo turėtų brangti, jeigu įmonei reikės visą paskolą paimti. Dar neturime tikslių skaičiavimų, kaip paskola atsilieptų vandens kainai“, – tvirtino Savivaldybei pavaldžios įmonės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius. Baigiamas rengti Grūšlaukės ir Jokūbavo vandens ir nuotekų tinklų plėtros projektas, kurio vertė – 3 mln. 618 tūkst. eurų. Vykdant šį projektą abiejose gyvenvietėse bus pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Lig šiol gyvenvietės neturėjo centralizuoto nuotekų šalinimo. Be to, bus paklota naujų buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų, Grūšlaukėje – 9,1 ir 1,1 km, Jokūbave – 5,7 ir 0,5 km. Grūšlaukės ir Jokūbavo projektas turėtų būti užbaigtas iki 2017 m. kovo 17 dienos. 85 proc. šiam projektui reikalingų lėšų skyrė ES, 10 proc. gauta iš valstybės biudžeto, 5 proc. turėjo pridėti Savivaldybė. Kitas, beveik 2,2 mln. eurų vertės, vandentvarkos projektas pagal jo finansavimą Savivaldybei nėra toks palankus. Šiam projektui taikoma nauja finansavimo schema: vandens gerinimui Kurmaičių ir Darbėnų gyvenvietėse Savivaldybė turi kofinansuoti 50 proc. visų reikalingų pinigų (atitinkamai 18,8 ir 225 tūkst. eurų), kitus 50 proc. skiria ES. Toks pat finansavimo intensyvumas – 50/50 – taikomas ir siurblinei su tinklais Pievų gatvėje Kretingoje rekonstruoti. Čia Savivaldybės indėlis sudaro 642,9 tūkst. eurų. Tinklams Kurmaičiuose ir Padvariuose (teritorijoje, kur yra pensionatas) nutiesti Savivaldybė turės kofinansuoti 20 proc. visų išlaidų, atitinkamai 273 ir 62,7 tūkst. eurų. Darbėnų gyvenvietė yra viena didžiausių rajone ir lig šiol neturi vandens gerinimo įrenginių, kurie pašalina ir žmogaus sveikatai kenksmingą fluoro perteklių. Pastačius vandens gerinimo įrenginius Kurmaičiuose ir Darbėnuose rajone beliks 5 proc. vartotojų, centralizuotai gaunančių vandenį, neišvalytą nuo fluoro. Bendrovė „Kretingos vandenys“ šiandieną bankams yra skolinga 440 eurų. „Įmonė efektyviai išnaudoja investicijas, jeigu jos skolintas kapitalas 60 proc. neviršija nuosavo. Pagal šį kriterijų skolintis galėtume iki 4 mln. eurų. Taigi imti siūloma ir turima negrąžinta paskola išnaudos tik dalį šio limito. Žinoma, būtų geriau, jeigu įmonei skolintis nereikėtų. Tačiau jeigu Savivaldybė neturės pinigų kofinansavimui, be paskolos negausime ES paramos lėšų“, – aiškino G. Valinevičius. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pažymėjo, jog vandentvarkos projektus kofinansuojant vien iš Savivaldybės biudžeto, mažiau pinigų liktų gatvėms, šaligatviams bei keliams tvarkyti.
|
|
