Ar Lietuvai reikia norvegiškosios „Bernevernet“?

–Tai, kas įvyko, neapsakomai žiauru, net sunku apie tragediją kalbėti, o apsisaugoti – dar sunkiau. Kaimynai neišsiduoda, bijo, kad nekeršytų. Juk to vyriškio galvoje aiškiai kažkas negerai. Tik kodėl jo žmonos nerodo? Galvoju, kad turėtų atsirasti didesnis kontroliavimas iš savivaldybės pusės – specialiai paskirti žmonės, kurie kur kas dažniau užsuktų į namus, pasižiūrėtų, paklaustų. Dabartinė sistema nėra tobula.

– Gal tokios tarnybos kaip Norvegijoje ir nereikėtų, verčiau duoti žmonėms daugiau darbo, nes tokie įvykiai atsitinka dėl rimtos veiklos neturėjimo, iš atsakomybės trūkumo. Tuomet žmonės visko prisimąsto, girtauja, visa tai ir paveikia neigiamai. Šiuo atveju, matyt, toks su tokiu susidėjo – juk ir ta moteris turėjo suprasti, su kuo gyvena, augina vaikus. Mūsų tarnybos irgi turi nustoti už savo algą tik sėdėti kabinetuose – problemines šeimas reiktų lankyti gerokai dažniau.

– Žinoma, kad reikia. Tai – baisi tragedija. Aš pati turiu dvi anūkes. Tam tėvui, kuris taip pasielgė su savo vaikais, ir kalėjimas iki gyvos galvos – per maža bausmė. Gaila ir jo moters, bet ji privalėjo kažką daryti. Nors dabar jau aiškėja, kad kvietė policiją. Pirmiausia, žmonės turėtų mažiau gerti, o atsakingos tarnybos – geriau saugoti vaikus. Suaugę susimuša ir vėl susitaiko, bet vaikai – mūsų ateitis – nukenčia labiausiai.

– Gal griežtesnė tarnyba ir padėtų. Iš principo, patys esame kalti. Ir daugiausia – dėl toleruojamo alkoholio vartojimo. Kitas dalykas – ar ne laikas valstybei perdėlioti prioritetus ir lėšų skirstymą. Gal ne pabėgėliams reiktų atiduoti pinigus, o mūsų socialinėms tarnyboms, besirūpinančioms šeimomis, vaikais. Gal tuomet nelaimių būtų mažiau ir vaikai būtų geriau apsaugoti.