Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Augintinių ženklinimas: baubas ar išeitis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-01-08
Padvarių kaime įsikūrusio basendžių veislės šunų veislyno „Afrikana“ savininkė Airida Bereišienė teigė, jog veislynams gyvūnus ženklinti mikroschemomis – nebe naujiena.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojus įstatymui poodinėmis mikroschemomis (čipais) ženklinti ir Valstybiniame gyvūnų augintinių registre užregistruoti šunis, kates bei šeškus, paaiškėjo, kad tam dar ne visiškai pasiruošta, be to, neaišku, kiek gyventojui paslauga kainuos, kokį administravimo mokestį turės mokėti patys veterinarai, kas ir kaip naujojo įstatymo vykdymą kontroliuos.

Prie naujovių priprantama

„Šiandien esame kviečiami į susirinkimą Vilniuje. Jei kokių įdomesnių nurodymų gausime, su skaitytojais pasidalinsiu kitą savaitę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys.

Sąrašą veterinarų, turinčių teisę ženklinti gyvūnus, sudarė Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija. Anot N. Žeimio, Kretingoje šunis, kates ir šeškus „čipuoja“ trys licencijas turintys veterinarijos gydytojai, dirbantys bendrovėse „Kretingos vettiekimas“, „Bonaveta“ ir „Emdona“.

Vilkšunį, pudelį ir katę privačioje valdoje laikantis kretingiškis verslininkas Sigitas Abrutis savo gyvūnų ženklinti nenori.

„Nematau jokio reikalo. Be to, mano vilkšunis – jau gerokai pagyvenęs“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo jis. Įstatymą, įpareigojantį gyvūnus ženklinti priverstinai, vyras pavadino absurdišku ir teigė jame įžvelgiantis kažkieno siekį pasipinigauti. Be to, Sigitas teigė sunkiai įsivaizduojantis, kas gaudys ir tikrins, ar po kaimo sodybas šmirinėjantys tuntai kačių yra paženklinti, ar ne.

„Jeigu kas nors mano, jog veterinarai nori pasipelnyti, tai nėra tiesa. Juk iniciatyva kilo ne iš jų pusės, o iš Seimo“, – taip į teiginį, kad ne tik kretingiškis Sigitas, bet daugelis Lietuvos gyventojų reikalavimą priverstinai „čipuoti“ gyvūnus pasitiko nepalankiai, atsakė N. Žeimys.

Jo nuomone, pirmosiomis dienomis kylanti pasipriešinimo banga pamažu nuslūgs – esą nepatenkintų buvo ir 2003 m. įsigaliojus įstatymui ženklinti ūkinius gyvūnus – karves, galvijus, avis. Dabar nė vienas ūkiškai gyvenantis žmogus klausimų dėl to nebekelia, supranta, kad tvarka yra tvarka, ir pareigą atlieka sąžiningai.

Elgsis atsakingiau

Padavarių kaime privačiame name įsikūrusio iš Afrikos kilusios basendžių veislės šunų veislyno „Afrikana“ savininkės Airidos Bereišienės teigimu, veislynams „čipuoti“ gyvūnus ir anksčiau buvo privaloma, tačiau šiuo metu reikalavimai dar labiau sugriežtinti.

Pašnekovės nuomone, implantavus augintiniui čipą, ant gyvūno šeimininko guls kur kas didesnė atsakomybė. Dėl to sumažės apleistų, skriaudžiamų bei valkataujančių šunų ir kačių, užtikrinta bus vakcinavimo nuo pasiutligės kontrolė. Veisėjos žodžiais, tik pasidžiaugti galima, kad šiuo metu Lietuvoje pasiutligės židinius pavyko likviduoti, o mažus neskiepytus šuniukus jau nebėra problemos laisvai išvežti į užsienį. Anksčiau užsienio valstybės neskiepytų nepriimdavo, o skiepyti tegalima tik nuo 3 mėn. amžiaus.

„Bet iš dalies aš suprantu ir tuos žmones, kuriems už kieme prie būdos pririštą Sargį ar kambarinį tinkamai prižiūrimą keturkojį dabar teks papildomai suploti pinigų. Tas, kuris gyvūną myli, kas bebūtų, niekada į gatvę jo neišmes. O jei abejingas... Kur garantija, kad ir mikroschema priverstinai paženklintai, nežinia su kuo susikergusiai kiemo Pupai atsivedus naują vadą, ši neatsidurs gatvėje arba kartoninėje dėžėje prie konteinerio taip, kaip pasitaiko dabar?“ – retoriškai klausė ji.

Ragino neskubėti

Anot veterinarijos klinikos „Bonaveta“ vadovo Jono Petrausko, kai kurie gyvūnų šeimininkai, daugiausia su augintiniais keliaujantys į užsienio šalis, šia paslauga naudojosi ir anksčiau. Duomenų bazė, kurią lig šiol valdė patys veterinarai, buvo aiški, sutapo su Europos Sąjungos šalių duomenų baze. Dabar visi paženklinti gyvūnai turės būti registruojami Gyvūnų augintinių registre, kurį tvarkys įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Už registrą taip pat bus atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teritoriniai skyriai nemokamai priims gyventojų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintus gyvūnus.

„Registras dar neveikia, kol kas ne visi mes turime kodus, kad galėtume prisijungti prie sistemos ir įvesti informaciją apie paženklintą gyvūną, todėl gyventojus prašytume šiek tiek palūkėti, neskubėti kreiptis, nes laiko dar yra“, – sakė J. Petrauskas.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistų parengtas taisykles 2016 m. atvesti gyvūnai turi būti suženklinti per 4 mėn., bet ne vėliau iki jų perdavimo kitam šeimininkui. Anksčiau, t. y. iki 2015 m. gruodžio pabaigos, atvestiesiems nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio.

Per kišenę gali kirsti skaudžiai

Ženklinimo procedūra gyvūnui neskausminga, o naudos tikimasi didelės: esą sumažės valkataujančių, ligas platinančių šunų ir kačių, prie medžio pririšto ir likimo valiai palikto arba netikėtai iš namų pasprukusio ir rasto gyvūno savininką bus galima lengvai atsekti veterinarijos klinikose skaitytuvu nuskaičius po gyvūno oda tarp menčių esantį čipą, be to, nepažįstamam šuniui apkandžiojus praeivį, 14 dienų gyvūno nebereikės uždaryti į karantiną, kol paaiškės, ar keturkojis paskiepytas nuo pasiutligės.

Kitas klausimas – ar žmonės, ypač kaime gyvenantys, ne po vieną gyvūną prie namų laikantys, finansiškai išgalės suženklinti visus savo turimus augintinius?

Vieno gyvūno ženklinimo procedūra kartu su skiepu gali kainuoti rinkos kaina, t. y. tiek, kiek paprašys veterinaras: 10, 15 ar 30 Eur.

Ar neprireiks daugiau gyvūnų prieglaudų, jei nepasiturintys gyventojai ar mažas pensijas gaunantys senoliai, vengdami būti nubausti už įstatymo nevykdymą, savo dažnai vienintelių draugų keturkojų bus priversti atsisakyti?

Nepaklūstantiems įstatymui grasinama įspėjimais ir administracinėmis baudomis nuo 29 iki 116 Eur, net gyvūnų konfiskavimu.

Anot Taisykles rengusios Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Aleksandros Voitechovskos, kai kurie senoliai nusiteikę pinigų tam pasitaupyti.

„Iki kitų metų balandžio – 15 mėnesių, tad užtektų atsidėti maždaug po vieną eurą“, – sakė ji.

Specialistė neigė, jog Gyvūnų augintinių registro steigimo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimą dėl gyvūnų, laikomų namuose, apsaugos. Jos žodžiais, dar 2012 m. šį įstatymą yra priėmęs Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyva jo vykdymas lig šiol buvo pristabdytas.

„Ministrė buvo tos nuomonės, kad privaloma tvarka reikėtų ženklinti ir registruoti tik tuos gyvūnus, kuriuos Lietuvos gyventojai išsiveža į užsienio šalis“, – sakė A. Voitechovska.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas