Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos miestas neatsiejamas nuo pranciškonų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2016-01-05

Kretingos miesto raida yra glaudžiai susijusi su Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios veikla. Todėl, artėjant pagrindinės Kretingos citadelės – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios – 400 metų jubiliejui, jau svarstoma, kaip deramai įamžinti pranciškonų brolijos tarnystę mūsų miestui.

Istoriko Vaido Kuprelio žiniomis, XVII a. buvo pastatyta vienanavė gotikinė bažnyčia – šių dienų sulaukė Šv. Mikalojaus arka (pažymėta kontūrais) ir tik 1907 m. pristatytos šoninės navos bei bokštas.

Kretingos rajono tarybos nario, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojo Vaido Kuprelio manymu, 2017 m. švenčiant bažnyčios jubiliejų, būtina deramai įvertinti pranciškonų indėlį į mūsų miesto istoriją, jo dvasinį, kultūrinį, švietimo, socialinį gyvenimą, tautinės savimonės kėlimą, kankinystę bei rezistencinį judėjimą.

Istorikas mano, jog, be proginių renginių, tinkamiausia būtų pasatyti pranciškonų brolijos tarnystę įprasminančią skulptūrą.

Bažnyčia – už pagalbą mūšyje

Mūrinę Kretingą šiapus Akmenos įkūrė ir pirmuosius statinius – vienuolyną ir bažnyčią – pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, arba vyriausiasis kariuomenės vadas, Jonas Karolis Chodkevičius. Savojo miesto įkūrėją kretingiškiai jau pagerbė, Rotušės aikštėje pastatę paminklą, atgręžtą į jo palikimą – bažnyčią ir vienuolyną. „Šiuos religinius statinius J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Mergelei Marijai už pergalę Salaspilio mūšyje. Todėl miestą sergstinčios Mergelės Marijos atvaizdas buvo pasirinktas ir Kretingos miesto herbu“, – miesto kūrimosi pradžią priminė Vaidas Kuprelis.

1605 m. buvo išlieti vienuolyno pamatai, statyba truko iki 1610 m., o po jos prasidėjo bažnyčios statyba, kuri tęsėsi iki 1617 m.

Darbams vadovavo architektas Kasparas Arkonas, – Kretingoje jis užsibuvo iki 1619 m., kol buvo įrengtas bažnyčios vidus ir ji buvo vyskupo konsekruota. Tuomet K. Arkonas išvyko į Tytuvėnus – ten taip pat pastatė vienuolyno ir bažnyčios ansamblį.

Kretingos vienuolynas buvo pirmasis Žemaitijoje, išvien su bažnyčia šie statiniai tapo katalikybės forpostu tarp kaimyninių protestantiškų kraštų – Prūsijos bei Livonijos.

Baigiant statyti vienuolyną, J. K. Chodkevičius paskelbė ir apie savivaldaus Kretingos miesto (Karolštato) įkūrimą – į pietus numatė Rotušės aikštę ir gyvenamųjų namų kvartalą.

Kretingos bažnyčia ir vienuolynas XVIII a. viduryje (pagal 1760 m. Lietuvos provincijos vienuolynų žemėlapį)

Nauda miestui, parama valstybei

„Pastačius vienuolyną, iškart buvo atidaryta ir parapijinė mokykla, kurią lankė miestiečių vaikai. Joje ne vien tikybos, bet ir rašto, matematikos mokė vienuoliai. Privilegijoje išliko J. K. Chodkevičiaus žodžiai apie mokymo tikslus: „Mokyti vaikus gerų mokslų, pamaldumo Dievui ir gerų papročių. Kad būtų nauda ne tik vaikams, bet ir miestui, ir parama valstybei“, – didžiavyrio įžvalgas citavo pedagogas.

XVIII a. viduryje Kretingoje vyskupo Ignoto Masalskio rūpesčiu buvo įkurta Edukacinės komisijos progimnazija, vėliau iškeldinta į Telšius. 1803-1836 m. veikė plataus profilio pranciškoniška parapijinė mokykla, prilygusi progimnazijai. Joje dėstė Jurgis Pabrėža, mokėsi Simonas Daukantas. Spaudos draudimo metais vienuolyne veikė slaptoji mokykla – vaikai mokyti refektoriume.

1912 m. tėvas Pranciškus Bizauskas su dviem bendraminčiais atkūrė pranciškonų vienuolyną, kuriame tuomet dėl caro valdžios persekiojimų bebuvo išlikęs tik 1 vienuolis.

Kretingiškio pėdos Šventojoje žemėje

„1915 m. kraštą okupavus kaizerinei Vokietijai, okupacinė valdžia pranciškonams leido Kretingoje įsteigti lietuvišką pradžios mokyklą, kurią 1919 m. vienuoliai perdavė valstybei – ir tai yra dabartinė Marijono Daujoto pagrindinė mokykla. 1922–1924 m. pranciškono Jeronimo Pečkaičio iniciatyva bandyta steigti pranciškonų klierikų seminariją. Tačiau jaunuoliams nebuvo daroma išimčių dėl kariuomenės, ir ji netrukus nunyko“, – istorinę švietimo raidą Kretingoje atgamino V. Kuprelis.

Jis tęsė mintį: „1932 m. ugdyti būsimus vienuolius ir pasauliečius buvo pastatytas modernus Pranciškonų gimnazijos pastatas, jame taip pat veikė Šv. Antano misijų kolegija, o jos rektoriumi paskirtas tėvas Augustinas Dirvelė. Kretinga parengė vieną misionierių Agnellus Krasauską, kuris pabaigęs mokslus Italijoje, atsidūrė Šventojoje žemėje“.

„Po Atgimimo 1991–2005 m. buvo atkurta Šv. Antano kolegija, po to veikė vienintelė universitetinė aukštoji mokykla Kretingoje – Šv. Antano religijos studijų institutas prie Vytauto Didžiojo universiteto. „O valstybinė Pranciškonų gimnazija nuo 2008 m. tapo viešąja įstaiga“, – V. Kuprelis pastebėjo, koks ilgas kelias šviesti žmones buvo nueitas per 400 metų istoriją.

Kretingos bažnyčia ir vienuolynas po 1907–1912 m. rekonstrukcijos

Kankinystės pavyzdžiai

Broliai pranciškonai, pabrėžė pašnekovas, kentėjo už savąjį pašaukimą: „1704–1706 m. švedams užėmus Kretingą, dalis vienuolių su aukso bei sidabro indais suspėjo pasitraukti. O kiti liko, buvo pasislėpę vienuolyne, – bažnyčios dešiniosios navos gale šiandien eksponuojamos durys su išlikusiomis švedų kirvių žymėmis. Įsibrovę švedai kankino, kad išduotų, kur turtai, ir neapsikentę užmūrijo juos bažnyčios rūsiuose. Penki vienuoliai išbėgo, tačiau pasiviję juos bėgančius, ant kalvos dabartinėje Pušyno gatvėje, švedai juos nužudė“.

V. Kuprelis priminė ir vėlesnių laikotarpių atskirų asmenybių kankinystės istorijas, iš jų išskirdamas Lietuvos pranciškonų brolijos, kurios centras buvo Kretingoje, 1931–1939 m. provincijolo Augustino Dirvelės tragišką likimą. „Jis buvo statytojas – Pranciškonų gimnazijos, lurdo, J. Pabrėžos kapo koplyčios ir Šv. Antano rūmų, kuriuose veikė senelių prieglauda, vienuolyno spaustuvė, buvo demonstruojami kino filmai, vyko kultūros ir labdaros renginiai.

Paradoksas, kad 1940 m. sovietai jį suėmė ir įkalino tų pačių rūmų rūsiuose. Vėliau A. Dirvelę išvežė į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą, kur jis guodė bei stiprino kitus kalinius. 1941-aisiais buvo nuteistas ir išvežtas į Pečiorlagą, po to – į Vorkutą. 1948 m., manoma, pabandęs iš lagerio bėgti, tragiškai žuvo“, – pasakojo pedagogas.

Kiti vienuoliai rėmė partizaninį judėjimą: klebonas ir gvardijonas Patricijus Puodžiūnas vienuolyne kurį laiką slėpė Žemaičių apygardos vadą J. Semašką-Liepą ir už tai 1948–1956 m. kalėjo Vorkutoj. Klebonas ir gvardijonas Pijus Andraitis, prisidengdamas rekolekcijomis, lankydavo miške partizanus, – už tai 1948 m. buvo suimtas ir kalintas Karagandoje.

Provincijolas Kazimieras Čepulis, taip pat vadovavęs vienuolynui, už akių buvo nuteistas mirti, tačiau svetima pavarde jam pavykę išsislapstyti Panevėžyje.

„Šitie žmonės taip pat yra XX amžiaus kankiniai“, – tvirtino istorikas.

Bibliotekoje – rankraščių lobynas

V. Kuprelis taip pat nušvietė socialinės ir kultūrinės pranciškonų veiklos Kretingoje svarbą: 1610 m. buvo atidaryta vargšų prieglauda – špitolė, o I pasaulinio karo metais – 1916-aisiais, P. Bizausko rūpesčiu, vienuolyne buvo atidaryta labdaros valgykla, kurioje maitinosi 100 suaugusiųjų ir 50 vaikų.

Tais pačiais, 1916-aisiais, metais buvo atidarytas vaikų darželis, o 1934-1940 m. Šv. Antano rūmuose veikė senelių, sugrįžusių iš JAV sutikti gyvenimo saulėlydį, prieglauda.

Šiandieną, pasak V. Kuprelio, šią socialinę veiklą tęsia labdaros valgykla „Rūpestėliai“, Šv. Antano dienos centras bei Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba.

1619 m. į Kretingos bažnyčią buvo atkeliavę galingi vargonai, vienuolyne veikė turtinga biblioteka. „XVII–XX a. Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekoje buvo gausu kultūros lobių: saugomos Mikalojaus Daukšos ir J. K. Chodkevičiaus asmeninių bibliotekų knygos, Jurgio Pabrėžos rankraščiai, buvo apie 40 inkunabulų – iki 1500 m. išleistų knygų. Sovietmečiu biblioteka buvo išdraskyta, – dalis knygų atsidūrė Kauno bei Vilniaus universitetų bibliotekose“, – apie kultūros lobius pasakojo V. Kuprelis.

Po Nepriklausomybės sugrįžtant bibliotekoms iš užsienio, dabar Kretingos vienuolyne, jo žiniomis, vėl saugoma apie 60 tūkst. knygų įvairiomis kalbomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas