|
|
|
Kretinga – ne miestas, o nesibaigianti romantika
Savo pirmąjį solinį šešių kūrinių albumą kretingiškiams atgabenantis D. Žvirblis, apie kurį vis dar sunku kalbėti, neminint „Atikos“ vardo, Kretingą vadina artimesne už gimtąją Klaipėdą, gal todėl ir „Pudelis už borto“ gimė būtent čia. – Koncertuoti į Kretingą atvažiuojate nebe pirmą kartą – kodėl renkatės šį miestą, roko barą, o ne, pavyzdžiui, ištaigingas kurorto koncertines erdves? – Į Kretingą visada malonu grįžti – ten, kur viskas prasidėjo, kur esama artimų draugų. O naujam mano dainų skambesiui – rupiam, agresyviam, nesušukuotam – ypač tinka tokios erdvės kaip roko pub’as. Todėl ir renkuosi jas „Pudelio už borto“ pristatymui. – Kretingoje pristatysite naują albumą „Pudelis už borto“ ir grosite su nauja grupe. Nors kai kas sako, kad tai – ta pati „Atika“, tik kitu pavadinimu. Kaip yra iš tiesų? – Galiu tik pakartoti, kad „Atika“ buvo keturių muzikantų grupė, grojanti Žvirblio dainas. Muzikantai turėjo visišką laisvę tas dainas interpretuoti taip, kaip jie jas įsivaizduoja. Net ir tuomet, kai tos interpretacijos visiškai nelipo prie dainų formos. Tai ir buvo „Atika“. Žvirblio grupėje tokių „šposų“ daryti niekas nebeleidžia. Žvirblis dabar turi veto teisę, „Atikoje“ jis jos neturėjo. Tai toks ir skirtumas. – Kodėl „Pudelį už borto“ vadinate prasčiausių dainų albumu? Kiek tame sarkazmo, o gal protesto? Papasakokite, per kiek laiko jis įrašytas? Kurį kūrinį vadinate albumo vizitine kortele? – „Pudelis už borto“ – tai albumas, kurio neturėjo būti. Šių metų pradžioje iš tremties grįžau į pajūrį ir apsistojau Kretingoje. Iki rugsėjo čia ir gyvenau. Per tą laiką su buvusiais atikiečiais – Aurimu Stoniu ir Audriumi Šalniu – bei Veronika Šlionskyte įrašiau „išbrokuotas“ dainas, t. y. dainas, kurios per prastos įrašinėjamam „pilnaverčiui“ albumui. „Pudelis“ dėl to ir skamba „neoatikiškai“. Tame yra ir sarkazmo, ir protesto. Išskirčiau dainą „Depresijos apimti snobai būriais traukia į Vilnių“. – Ilgą laiką man atrodė, kad „Atika“ ir Jūs pats esate iš Kretingos. Kodėl apskritai galėjo atsirasti toks mitas? Kas Jus siejo su šiuo miestu „Atikos“ laikais ir kas sieja dabar? – Kretinga man tapo artimesnė negu Klaipėda. Čia užgyvenau draugus ir realizavau savo idėjas. Nuo 2000 iki 2012 metų šiame mieste periodiškai repetavau, įrašiau muzikos. Jau nekalbant apie tai, kad mylėjau. Gražiausi prisiminimai ir įsimintiniausi įvykiai susiję su Kretinga. Čia gyvena „Giedrius iš Kretingos, kur dirba kombikorminėj“, čia „švėit mūsų raketelė“. Ne miestas, o nesibaigianti romantika. – Ar Jums svarbu, kas yra Jūsų klausytojas, kuriam koncertuojate konkrečiu momentu? Viename interviu neseniai Lietuvoje grojęs Finas Grynalis prasitarė, kad jis nemėgsta pasirodyti festivaliuose, nes tuomet galvoje nuolat kirba mintis, kad tie šimtai ar tūkstančiai, atėję į koncertą, nėra tikrieji fanai, jie tik laukia kito, svarbesnio „headliner‘io“, tai yra pagrindinio atlikėjo. Kartais atrodo, kad kai kuriuose koncertuose Jūs jaučiatės panašiai. – Kiekviename koncerte jaučiuosi skirtingai. Daug ką lemia savijauta ir aplinka. Publika svarbi, nes nuo jos priklauso, kokį iššūkį sau prisiimsiu: ar nustebinsiu manęs negirdėjusius, ar pamaloninsiu mano kūrybą žinančius. Kartais jaučiu per didelius publikos lūkesčius ir darau atvirkščiai – užsibrėžiu tikslą jų nepateisinti. Bet kažkokiu keistu būdu mane ir tokį priima. Galbūt man sekasi? – Jūsų tekstai yra tai, dėl ko daugelis žmonių ateina į Jūsų koncertus. Juos patogu cituoti, patartina pasitelkti auklėjant vaikus, jie tampa puikiais argumentais diskutuojant apie gyvenimo prasmę. Kartais jie – lyg instrukcijos, paaiškinančios tai, kas vyksta čia ir dabar aplink mus. Ar galite išduoti, kaip ilgai jie rašomi? Kažkodėl netikiu, kad kai kurie žodžiai juose atsiranda tik dėl rimo. Ar Jums svarbu, kaip žmonės perskaitys dainos žinutę? – Būna, kad tekstai tiesiog „iššoksta“ ant popieriaus. Tuomet tereikia tik skubėti juos fiksuoti, nesigilinant, kodėl ir kaip tai vyksta. Bet tai ištinka retai. Dažniau sėdžiu su gitara ir tušinuku, neskausmingai „gimdydamas“. Nėra mano tekstuose žodžių tik dėl rimo, viskas užklota prasmių ir asociacijų tinkleliu, tereikia tik surasti raktą. Man patinka provokuoti, sukurti tam tikrus prasmių labirintėlius, kuriuos įveikus galima pereiti į naujas savęs pažinimo erdves. Visa tai konstruoju iš savo patirčių, pagal savo schemas, nuojautas ir sugebėjimus. – Girdėjau, kad esate tikras melomanas. Ar galėtumėt pasidalinti, ko klausotės šiuo metu? Kokie Jūsų svarbiausi pastarojo meto muzikos atradimai? – Šiuo metu klausau labai mažai. Savo laiku persisotinau muzika. Esu Neil Young, Tom Petty, „Morrissey“, „Iron and Wine“, „Eels“, Sufjan Stevens, Ryan Adams fanas. Iš lietuvių labiausiai mėgstu „Naratyvinį 100 g Alkobilį“, beje, sukūrusį ko gero gražiausią dainą apie Kretingą. – Ir pats svarbiausias klausimas. Gyvenate Vilniuje, ar sunku ištverti be jūros? – Be reikalo užklausėt. Dabar neužmigsiu. * Intelektualių dainų kūrėjas Darius Žvirblis į Kretingą atvyksta ne tik su šviežiu soliniu albumu „Pudelis už borto“, bet ir su nauja komanda – grupe „Kalnų ereliai“, kurioje muzikuoja legendinės grupės „Airija” boso gitaristas Kostas Radlinskas, Ukmergės roko legenda – būgnininkas Kasparas Ramonas bei žavi ir talentinga gitaristė Ana Polukord. Koncerto vieta – roko baras „Britanija“ Laikas – XI.20 21 val.
|
|
