|
|
|
Nori mirksinčio šviesoforo, vaizdo kamerų ir draudžiamųjų ženklų
Kretingos rajono tarybos narių Jono Drungilo ir Vaido Kuprelio pasiūlymą Kretingoje, J. Pabrėžos g. nuo namo Nr. 10 iki namo Nr. 71, eismą iki 30 km/ h apriboti tik pusvalandžiui, Saugaus eismo komisija patenkino su kaupu: pastačius 6 kelio ženklus, greitis bus ribojamas nuolat ir visoje šioje gatvėje.
Pėstiesiems bus saugiau Tarybos nariai į Saugaus eismo komisiją kreipėsi gavę Pranciškonų gimnazijos ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinių tėvų laišką. Tėvai prašė bent nuo 7.30 iki 8 val. ribojant greitį padėti išspręsti problemą: jų vaikų kelionė į šias ugdymo įstaigas, ypač rytais, juolab žiemą, tamsiuoju paros metu, – nesaugi. Esą jau pasitaikė įvykių, kurie vos nesibaigė tragiškai. Kretingos policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko Ričardo Kačino nuomone, vien kelio ženklų pastatymas saugumo nesuteikia, būna tik vaizdo agitacija, jei patys vairuotojai –nedrausmingi. O policijos pareigūnus siųsti kaskart budėti neįmanoma. Viršininkas svarstė ir kitas galimybes – galbūt įrengti greitį ribojančius kalnelius. Tačiau Saugaus eismo komisijos pirmininko Povilo Černeckio įsitikinimu, netrukus tuos kalnelius tektų vėl išmontuoti, nes aplinkiniai gyventojai imtų skųstis triukšmu. Nuolat riboti greitį pasiūlė Antanas Puodys, pripažinęs, kad ši gatvė mieste – viena pavojingiausių. „Judėjimas išties didelis, o šaligatvių čia nėra“, – sakė jis. P. Černeckio teigimu, J. Pabrėžos gatvėje šaligatvius pakloti ateityje planuojama, tada gal bus galima pamąstyti dar ir apie greitį ribojančių kalnelių įrengimą, o dabar geriausia išeitis – pastatyti greitį ribojančius kelio ženklus. Aštuoni komisijos nariai balsavo už pasiūlymą iki 30 km/h greitį nuolat apriboti visoje J. Pabrėžos g. Ragino neiti lengviausiu keliu Bendrovės „Hidrostatyba“ atstovas Vilius Vandzinskas Saugaus eismo komisiją informavo apie planuojamus darbus valstybinės reikšmės krašto kelyje Kretinga–Skuodas, už Darbėnų. Bus naujai įrengiama kelio konstrukcija, keičiamos esamos pralaidos, o atskiruose ruožuose per visą kelio plotį iškasamas durpingas grunto sluoksnis keičiamas nauju. Atstovo teigimu, kasant durpingą sluoksnį, transporto eismas nebus galimas, todėl bendrovė prašė komisijos aptarti galimybes tuoj po Naujųjų metų transportą nukreipti aplinkiniais keliais – galbūt per Grūšlaukę, o gal per Laukžemę. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, jog šis klausimas turėjo būti adresuotas „Klaipėdos regiono keliams“ ir Kelių direkcijai, tačiau atstovui siūlė dirbti taip, kaip numatyta projekte. Anot P. Černeckio, rangovams nėra nieko paprasčiau negu uždaryti kelią, o negalvojama, su kokiais sunkumais susidurs aplinkinių kaimų žmonės, į mokyklas važiuojantys vaikai, trasas turės keisti autobusai. Remonto darbai truks apie pusę metų. Kreipiantis į „Klaipėdos regiono kelius“ ir į Kelių direkciją, komisijos pirmininkas bendrovės „Hidrostatyba“ atstovo prašė svarstyti galimybę transportą viena kelio puse praleisti ir vykstant darbams, tačiau šis atkakliai tvirtino, jog tai bus neįmanoma. Spūsčių pabūgo iš anksto Paupio seniūnaitijos gyventojai susirūpino, kad, pastačius pėsčiųjų tiltą per Akmeną, gatvėse intensyvės eismas ir kils pavojus pėstiesiems, o stovintys automobiliai užgriozdins aplinką, nes daugiau stovėjimo vietos jiems ten nėra. Anot seniūnaičio Algirdo Rumšo, jau dabar miesto pirties darbo laiku įvažiavimas į šį gyvenamąjį rajoną yra apsunkintas. Gatvės čia – siauros, be šaligatvių. Seniūnaitis prašė, kad miesto vadovai bei Saugaus eismo komisija dar kartą apsvarstytų tilto per Akmeną Paupio g. būtinybę ir ar jis naudingas visuomenei, įvertinti neigiamas pasekmes, siekiant užtikrinti gyventojų eismo saugumą ir patogumą, automobilių eismą šiose gatvėse apriboti arba uždrausti. Ties įvažiavimu iš Birutės į Pievų g. ir Malūno t. bei iš Mėguvos į Teresiečių g. siūlė pastatyti kelio ženklus „Automobilių eismas draudžiamas“. Gyventojų idėjai drausti automobiliams stovėti pritarė seniūnas Stanislovas Juknevičius. Tačiau komisija sprendimo kol kas nepriėmė, juolab kad tiltas be kitų metų nė nebus baigtas statyti. O klausimą, ar reikia kelio ženklų, atidėjo iki kito posėdžio – spręs nuvykusi į vietą. Be atsakymo kol kas liko ir kretingiškės Laukų g. gyventojos Jurgitos Simonaitės siūlymas greitį ribojančius kalnelius pastatyti avaringoje P. Vileišio ir Šiaulių g. sankryžoje. Esantys įspėjamieji ženklai ir dėl geresnio matomumo iškirsti krūmai, moters nuomone, neužtikrina saugumo. Šioje miesto vietoje gyvena daug jaunų šeimų su mažamečiais vaikais, kuriuos vežioja mokyklinis autobusas. „Ir aš turiu mažą dukrą, nuolat vykstame pro šias gatves, tik budrumo dėka neįvyko skaudus įvykis“, – teigė ji. Kad matomumas sudėtingas, patvirtino Danutė Skruibienė. Tačiau Valerijono Černeckio ir S. Juknevičiaus nuomone, jei vairuotojai sąžiningai paisytų kelio ženklo sustoti, nelaimių galėtų išvengti. Kalnelius būtų galima įrengti, bet tada aplinkiniai gyventojai kentės triukšmą. O jei, kaip siūlė R. Kačinas, iš visų pusių nuimtų STOP ženklus, ir sankryža taptų lygiareikšmė, gal būtų dar blogiau. Iki numatytos gatvių rekonstrukcijos komisija nieko nežadėjo keisti, paliks, kaip yra. Kai rekonstruojant sankryža maždaug 10 cm bus paaukštinta, tada automobilių greitis priverstinai sumažės. R. Kačino teigimu, per 10 metų šioje vietoje užregistruoti 6 eismo įvykiai, dažniausiai dėl to, kad mašinos nepaisė „Stop“ ženklo bei linijos. Su pasiūlymais – ir policija „Mūsų namas Šventosios g. stovi ties naujai pastatytu šviesoforu, kuris kuo toliau, tuo daugiau kelia nepatogumų, ypač naktimis. Nesant intensyvaus eismo ir kai nustoja važiuoti autobusai, jis galėtų būti išjungtas, galėtų būti palikta blyksėti tik geltona šviesa. Dabar naktimis, veikiant šviesoforui, prie jo sustoja jaunimas, iš automobilių plūsta garsi muzika, kuri žadina iš miego. Atsiradus šviesoforui, Šventosios gatve važiuojančių mašinų greitis ypač padidėjo – iš tolo matydami žalią šviesą, vairuotojai skuba, daugelis chuliganiškai važiuoja“, – teigė Adelė ir Robertas Tamošauskiai. Komisija konstatavo, kad nei šviesoforas, nei pats kelias valstybinei komisijai dar tebėra nepriduoti. „Matysim, jei bus problemų, prie šio klausimo grįšim“, – žadėjo P. Černeckis. Jis pridūrė, jog dėl šviesoforo jau dabar būtų galima su rangovu pasitarti. Į Saugaus eismo komisiją kreipėsi ir Kretingos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Algirdas Budginas. Jo teigimu, Žemaitės al. ir Šventosios g. sankryžoje užregistruota 10 eismo įvykių, iš kurių 4 įskaitiniai, 5 žmonės buvo sužeisti. Čia policija rekomendavo įrengti vaizdo filmavimo kameras. Kad būtų užtikrintas traukinių ir kitų eismo dalyvių saugumas, kamerų policija pageidavo ir Šventosios g. geležinkelio pervažoje. O Melioratorių ir Vytauto g. sankryžoje rekomendavo įrengti supaprastintą žiedinę sankryžą. P. Černeckio teigimu, vaizdo filmavimo kameros Žemaitės al. – Šventosios g. teks palūkėti, kol bus išspręsta, kas kameras apskritai stebės, kai nuo kitų metų sausio 1 d. šios funkcijos nebeatliks policijos komisariatas, o dėl žiedinės sankryžos bus kreiptasi į „Klaipėdos regiono kelius“. Dėl vaizdo kameros ties geležinkelio pervaža bus kreiptasi į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ bei į Valstybinę geležinkelio inspekciją. „Kol kas į eismo saugumą jų indėlio nėra jokio“, – akcentavo R. Kačinas. P. Černeckis komisijai paskelbė iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gautą informaciją apie tai, kad nausodiškė Liuda Pronko nesudarė sąlygų patikrinti ir įvertinti per gyvenvietę į Prūdupio karjerą ir iš jo važiuojančio sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo bei oro taršos, nors pati to prašė. P. Černeckis Saugaus eismo komisiją informavo ir apie gautą raštą iš bendrovės LESTO, į kurią buvo kreiptasi dėl elektros oro linijos atramos ir šalia esančio sodininkų bendrijos „Draugystė“ kelio, kuriuo važiuoja automobiliai. Kad neįvyktų nelaimių, kol bus įrengta elektros stulpo apsauga, transporto eismas elektros tinklų apsaugos zonoje turės būti uždraustas.
|
|
