|
|
|
Restauravo Tintelių koplyčią
Kūlupėniškis medžio meistras Antanas Lubys baigė restauruoti vieną įspūdingiausių mūsų rajone išlikusių mažosios liaudies architektūros paminklų – XIX a. Tintelių kaimo koplyčią bei jos skulptūras. Kretingos rajono savivaldybė tam skyrė 1,15 tūkst. eurų.
Skulptūros turi savo istorijas Kryždirbys ir drožėjas A. Lubys sakė, kad šią vasarą jam teko atnaujinti nuo laiko ir drėgmės į žemę smengančią, netoli Nasrėnų kaimo esančią Tintelių koplyčią: sutvarkė vidaus bei išorės sienas ir izoliavo jas nuo drėgmės, pakeitė langą ir duris, užlopė pamato plyšius. „Tintelių koplyčia stovi ant senųjų, XVI–XVIII a., švedų kapų. Koplyčia pastatyta beveik prieš du šimtus metų, greta jos buvo pasodinti du ąžuolai, kurių šaknys šiandieną plėšia koplyčios pamatą. Vieną iš tų ąžuolų ketiname nupjauti“, – kalbėjo meistro darbą stebėjusi jo žmona, Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. Ši koplyčia pakeleivių akį patraukia „Kristaus, nešančio kryžių“ skulptūra. „Skulptūra gerokai aptrešusi, stipriai nagų prie jos nekišau, nes šis darbas prašosi profesionalų rankos. „Nevieryju“, kad skulptūra būtų vėlesnė už koplyčią: jei jau pastatė, be Dievulio ji nepaliko stovėti“, – sodriai žemaitiškai kalbėjo meistras. Jis sutvirtino ir koplyčios viduje esančią Dievo Motinos skulptūrą. Beje, ši skulptūra turi savo dramatišką istoriją: vagys prieš daugel metų ją buvo išnešę, tačiau policija surado pagrobėjus ir skulptūrą sugrąžino į koplyčią. Atkuria kaimų paveldą Ilgametę restauravimo patirtį turintis meistras A. Lubys prisipažino, jog šiandieną pats nebesuskaičiuotų, kiek naujų koplyčių visoje Žemaitijoje yra pastatęs ir senųjų restauravęs. Jis taip pat tvarkė Budrių bažnyčios varpinę ir M. Valančiaus sodybos klėtį, altoriumi papuošė naująją Kūlupėnų bažnyčią. Seniūnė patikino, jog jų kaimuose palaipsniui atkuriamas senasis kultūros paveldas. „Pernai sutvarkėme koplytėlę Nasrėnų maro kapuose, – ten kaimo žmonės renkasi giedoti majaus. Asteikių kaime, Ciprijono Venckaus sodyboje, geradariai taip pat atkūrė seną koplytėlę. Sauserių kryžius ir koplytėlė – kaip šio kaimo simboliai, yra atstatyti vietinių žmonių rūpesčiu, ir juos dabar prižiūri išeiviai iš šio kaimo“, – kalbėjo R. Lubienė. Ji sakė, jog labai prastos būklės šiandieną yra ir savo eilės restauruoti laukia Asteikių kaimo, prie kelio Kartena–Kūlupėnai, stovintis vadinamasis karavykų kryžius su dviem kryžmomis bei jam iš šonų prigludusios dvi koplytėlės. * Kryžius karavykas – tai dviejų kryžmų kryžius, ant kurio liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Pavadinimas „karavykas“, manoma, kilęs nuo Ispanijos miesto Karavakos, kuriame pagarsėjo nuo maro žmones gelbstintis kryžius su dviem kryžmomis. Dar šis kryžius vadinamas šventųjų Zacharijo, Roko ir Benedikto vardais. Šis kryžius paplito Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje per Lenkiją, kur buvo žinomas nuo XVI a. Iš pradžių karavyko kryžius buvo nedidelio medalikėlio pavidalu, o vėliau, siaučiant ligoms – marui, šiltinei, cholerai – imta statyti šalia kaimų bei sodybų. |
|
