|
|
|
Kretinga gimė iš pergalės džiaugsmo
Kretingos pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis tapo naujos miesto kultūrinės-istorinės tradicijos vėliavnešiu: jau antrus metus lapkričio 23-ąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną, miesto visuomenei jis rengia pažintinę ekskursiją po vietas, susijusias su mūsų šalies kovomis už laisvę.
Paskatino žmonių domėjimasis „Kretinga ligi šiol neturėjo renginio-akcento, kuriuo būtų prisimintos Lietuvos karių kovos už Nepriklausomybę. Pranciškonų gimnazija viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos įamžinti su partizanais bei savanoriais susijusias istorines datas bei vietas, – kalbėjo V. Kuprelis. – O pernai išvien su Turizmo informacijos centru sumanėme surengti ekskursiją visuomenei, – susirinko gana gausus būrys Kretingos istorija besidominčių žmonių. Tai ir buvo paskata pakviesti žmones į ekskursiją ir šiemet“. Ekskursijos, pavadintos „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, gidu tądien tapsiantis V. Kuprelis pakvies pasižvalgyti po Rotušės aikštę ir stabtelti prie jos istorinių vietų bei, paėjėjus ligi senųjų kapinių Vilniaus gatvėje, prisiminti už Lietuvos laisvę kovojusias asmenybes. Miesto karybos citadelės V. Kuprelio nuomone, labai simboliška, kad Kretingos miestas yra gimęs iš pergalės džiaugsmo: jo įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmonas – vyriausiasis kariuomenės vadas. Teigiama, kad Salaspilio mūšio metu jis pasižadėjęs Mergelei Marijai už pergalę pastatyti miestą ir bažnyčią. Greta bažnyčios prisišliejusiame Pranciškonų vienuolyne nuo 1915 iki 1920-ųjų, perėmus iš vokiečių komendantūros, buvo įkurdintos pirmosios Lietuvos kariuomenės kareivinės. Pagrindinė mūsų miesto Vilniaus gatvė yra Lietuvos kariuomenės judėjimo arterija: ja 1919 m. sausį, atžygiavę nuo Salantų ir Kūlupėnų, į miestą įžengė pirmieji Lietuvos kariuomenės daliniai. Kovojo su bermontininkais V. Kuprelis pabrėžė, kad 1919 m. gruodžio 16-ąją Kretingoje įvyko iškilminga rikiuotė, švenčiant pergalę prieš bermontininkus – Latvijos bei Estijos teritorijoje veikusius rusų baltagvardiečių dalinius, kurių tikslas buvo prijungti Baltijos šalis prie Vokietijos. Kretinga ir Zarasai buvo paskutinės vietos, iš kurių bermontininkai pasitraukė. „Iš Kretingos apskrities kovose su bermontininkais dalyvavo 1 tūkst. 800 vyrų: 1,5 tūkst. buvo mobilizuota, o 300 išėjo kovoti savanoriais. Kovose žuvo 41 savanoris, – jiems atminti abejose senosiose kapinėse pastatyti paminklai“, – tvirtino istorikas. Trys kryžiai prie senosios koplyčios skirti atminti ten palaidotiems savanoriams: kretingiškiui Petrui Viluniui bei Jonui Čičinskui ir J. Paviloniui – iš Lietuvos kariuomenės II pėstininkų pulko. Kretingiškis kūrė Lietuvos kariuomenę Tose pat kapinėse yra palaidotas ir Kretingoje 1881 m. gimęs Nepriklausomos Lietuvos generolas Vladas Nagius-Nagevičius, kuriam 1918 m. buvo patikėta kurti Lietuvos kariuomenę. „Per I pasaulinį karą jis tarnavo Baltijos jūros laivyne, vėliau vadovavo Lietuvos kariuomenės sanitarijos tarnybai. Jis – ir Karo muziejaus Kaune įkūrėjas“, – pasakojo V. Kuprelis. Mirė ir buvo palaidotas Klyvlende, JAV, tačiau 1995 m. giminės jo bei žmonos Veronikos palaikus, paties generolo valia, pargabeno ir perlaidojo Kretingoje. V. Kuprelis tikino, jog Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse su mokiniais kasmet aplanką generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus kapą ir randą Lietuvos kariuomenės vado nurodymu atvežtą vainiką. „Vilniuje prisimena iškilųjį generolą, o mes jį pamirštame“, – pastebėjo pedagogas. Išsaugojo tėvo tradiciją Priešingoje pusėje esančiose kapinėse, kur stovi grafų Tiškevičių koplyčia, bendražygiai dar 1928 m. pastatė paminklą, skirtą atminti 1919–1920 m. kovose už Lietuvos laisvę žuvusius jų draugus. „Jie ten susirinkdavo per valstybines šventes ir paminėdami svarbias datas. O sykį su mokiniais ten sutikome žvakę uždegančią moterį: praėjusi Sibiro tremtį, sakė, kad ją čia vaikystėje atsivesdavo tėvas, kuris buvo savanoris. Labai jaudinanti patirtis, kad dar yra žmonių, perduodančių gyvą tradiciją“, – kalbėjo V. Kuprelis. Jis sakė, kad šiandieną savanoriams atminti skirtas paminklas griūva, ir mano, kad Kretingos visuomenei reikėtų susitelkti jį restauruoti. Paminklas grįžo į seną vietą Patriotinę ekskursiją V. Kuprelis numatė užbaigti prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje, kurį 1928–1931 m. sukūrė garsus tarpukario Lietuvos skulptorius Robertas Antinis, o iškalė akmens meistras Jonas Akinskas. Šis paminklas 1948 m. buvo nugriautas ir įritintas į upę, tačiau išliko žmonių, kurie žinojo tą vietą, ir po Nepriklausomybės atkūrimo paminklas sugrįžo ten, kur ir buvo. „Ne dažnas kretingiškis žino, kad kitoje paminklo pusėje iškalti prasmingi žodžiai „Sustok, praeinąs lietuvi. Pagerbk kovojusius dėl Lietuvos laisvės. Pagalvok, ar seki jų pavyzdžiu“. Tie žodžiai mane ir paragino pakviesti kretingiškius prisiminti mūsų miesto ir šalies istoriją“, – patikino V. Kuprelis.
|
|
