|
|
|
Paukštis, giedojęs apie savąjį medį
Šiandien Kretingos muziejuje vilnietė Daiva Aurelija Daugintienė atidarys gyvu fakelu Nepriklausomybės pradžioje tapusio savo vyro, mūsų kraštiečio skulptoriaus Rimanto Dauginčio kūrybos darbų parodą „Gimtinės vėjui šnarant“.
Šiandien Kretingos muziejuje vilnietė Daiva Aurelija Daugintienė atidarys gyvu fakelu Nepriklausomybės pradžioje tapusio savo vyro, mūsų kraštiečio skulptoriaus Rimanto Dauginčio kūrybos darbų parodą „Gimtinės vėjui šnarant“. Praturtins festivalio programą Per 30 R. Dauginčio sukurtų mažosios plastikos skulptūrų bei eskizų-piešinių bus eksponuojama ligi Kalėdų, – ši paroda praturtins Kretingos dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ renginių programą. „Festivalio metu norėjosi pristatyti profesionalių mūsų krašto skulptorių, kurių tėra nedaug, kūrybą, o R. Daugintis – per mažai žinomas, nors jo darbai – itin įdomūs, o likimas paženklintas tragiška žyme“, – tvirtino parodos sumanytoja Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė. Anot jos, simboliška, kai tą pačią dieną muziejininkai vyko į Vilnių parsigabenti R. Dauginčio skulptūrų, o sostinėje, LR Seime, buvo atidaryta kitos mūsų kraštietės – Virginijos Laučienės – siuvinėtų vėliavų bei herbų paroda. R. Dauginčio paroda Kretingos muziejuje, kurioje prisiminimais ketina pasidalinti velionio skulptoriaus žmona D. A. Daugintienė, rengiama nebe pirmąkart – 1999 m. į Kretingą tėvo darbus buvo atvežusi skulptoriaus duktė. Žmogaus–paukščio–medžio paralelės Renkant medžiagą parodai, D. Šorienė sakė, atvertusi labai įdomios ir spalvingos, savo laiku nepripažintos kūrybinės asmenybės biografijos puslapius. R. Daugintis atsiskleidė kaip savito stiliaus kūrėjas, pats išmokęs tuo metu neatrastos technikos – tarpusavyje derinti įvairius metalus. Jo darbas atrodo tarsi metalo liejinys, tačiau metalo sluoksnis jame yra plonas, o viduje esanti medžiaga – terakota, gipsas, epoksidinė derva, medis – trapi. „Jo skulptūrų stiprybė – ekspresyvi plastika. „Visada noriu, kad mano skulptūrose šnarėtų gimtinės laukų vėjas“, – sakydavo skulptorius. Daugelio jo skulptūrų poetiką sudaro žmogaus–paukščio, žmogaus–medžio ar žmogaus–žirgo paralelė. Jo darbai turi savus siužetus, savas metaforas, kuriems nestokojo kaimiško žemaitiško humoro bei žaismės“, – sakė D. Šorienė. Tai atspindi ir pavadinimai: „Dievukai ir stribukai“, „Europos pagrobimas“, „Migrantė“, „Daina tėviškei“, „Labas vakaras“. Suliepsnojo gyva ugnimi Kolegos ir bendraminčiai jį vadino ypatingu žmogumi – ne vien nestandartiškais poelgiais, bet ir visa laikysena, kai nebuvo vietos prisitaikėliškumui, melui, negeroms mintims apie artimą, o juo labiau – skriaudą jam. Skulptoriaus gyvenimo ypatingumo šaknys, prisimena kolegos, glūdėjo jį supančioje aplinkoje, kur svarbią vietą užėmė Baublių apylinkių, iš kur jis kilęs, gamta bei žmonių gyvenimo būdas. R. Daugintis yra pasakęs, kad gamta ir žmogus visada nugali skriaudą. Tarsi tai įrodydamas, 1990-ųjų gegužės 9-ąją, įvykus incidentui TSRS ir Vengrijos pasienyje, kai vyko į tarptautinį medalių kūrėjų simpoziumą Vengrijoje, R. Daugintis, jau Nepriklausomos Lietuvos pilietis, protestuodamas prieš neleistiną svetimos šalies pasieniečių elgesį, apsipylė degiu skysčiu ir užsidegė. Mirė 1990-ųjų gegužės 19-ąją Budapešto karo ligoninėje, būdamas 46-erių. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Ant jo kapo klaipėdietis akmens meistras Jonas Virbauskas iškalė 3 m aukščio paties R. Dauginčio tėvui, buvusiam Lietuvos partizanui, atminti sukurtą skulptūrą „Gulago madona“. * Kiekvienas paukštis gieda apie savo medį. Man nėra brangesnio ir gražesnio krašto už mano tėviškę, už mūsų darbščius ir dorus žmones, tarp kurių gyvenu ir dirbu... Ir prabėgus daugeliui metų, grįžtant į vaikystės vietas, atrodo, kad mane pasitinka pakelės gluosniai, vėl maloniai šypsosi pažįstami žmonių veidai, kurių vargai ir džiaugsmai man taip gerai žinomi ir artimi. Kai rudenį pirkios pakvimpa prinokusiais obuoliais, medumi, kai pritariant svirpliui ar žiogui tylų vakarą kalbiesi su žmogumi apie gyvenimą, supranti, kad gyvenimas – pats nuostabiausias dalykas, o žmogus – gražiausia poezija.
Rimantas Daugintis |
|
