Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 6 %
Naktį5°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Salantų žydams atminti – memorialinė lenta

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
  • 2015-11-13

Vakar ant rytinės, į Jeruzalę atgręžtos, Salantų kultūros centro – buvusios žydų sinagogos – sienos buvo atidengta atminimo lenta. Joje iškaltas užrašas skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.

Vakarykštė dargana nesutrukdė iškilmių, – į jas susirinko gausus būrys salantiškių ir svečių.

Iškilmėse, kurias pradėjo Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, dalyvavo Plungės žydų bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Kretingos rajono politikai, gausus Salantų miesto bendruomenės būrys, Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas bei atminimo lentą sukūręs akmenkalys Juozas Žilinskis.

„Visų pirma, šiandieną atiduodame duoklę tiems užmirštiems žmonėms, kurie gyveno Salantų mieste, kūrė jo istoriją. Antra, vienam iš istorinių Salantų miesto pastatų – sinagogai – suteikiame istorinę reikšmę, o trečia – pagerbiame žydų tautos žmones, kurie nukentėjo per genocidą“, – kalbėjo J. Kanarskas. Anot jo, patys salantiškiai žinojo šio pastato reikšmę, tačiau nebuvo žinoma prošal važiuojantiems žmonėms, bandantiems susipažinti su šio krašto istorija. Nuo šiol ši atminimo lenta taps savotišku Salantų miesto istorijos ženklu.

„Tikiuosi, kad šio krašto istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas, kuris išvien su akmenkaliu J. Žilinskiu sumanė įamžinti Salantų žydų atminimą, netrukus parengs ir leidinį. Lietuvoje miestų ir miestelių istorijos tėra menkai ištyrinėtos, o Salantai vieni pirmųjų turės istorinę studiją“, – P. Vaniuchino pastangas gyrė J. Kanarskas.

Atidengti lentą buvo patikėta ją iškalusiam Juozui Žilinskiui (iš kairės), vicemerei Danutei Skruibienei ir Plungės žydų bendruomenės vadovui Eugenijui Bunkai.

Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė taip pat pasidžiaugė salantiškių iniciatyva atversti vieną jų miestelio istorijos puslapį: „Tautų žemėlapyje – daug nuoskaudų ir susipriešinimo. Tačiau šiandieną susirinkome kalbėti apie tai, kas mus vienija ir stiprina. Salantų žydai buvo puikūs pirkliai, prekybininkai, statybininkai, smuklininkai, – jie gyveno, dirbo, augino vaikus ir kartu su lietuviais kūrė Lietuvos ateitį, kol genocidas sunaikino žydų litvakų kultūrą, jų papročius ir tradicijas“.

Plungės žydų bendruomenės vardu žemaitiškai kalbėjęs E. Bunka pabrėžė, kad viską, ką salantiškiai padarė, tai dėl savo vaikų ir anūkų: „Šiandieną kalbame apie žydus, rytoj – apie žemaičius, lietuvius, kitų tautų žmones. Visame pasaulyje žinomas Musaro judėjimo pradininkas Izraelis Salanteris turėjo savo pavardę, bet pasivadino pagal savąjį miestą, ir taip Salantai tapo žinomi pasaulyje. Ne viskas, kas daroma Salantuose, tik čia ir pasilieka“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad žmones, nežinančius savo istorijos, jis vadinąs mažvaikiais, bet tokių Salantuose nematąs.

Išvien su D. Skruibiene ir J. Bunka pakviestas atidengti atminimo lentą, J. Žilinskis teigė manąs, kad žodžiai, iškalti akmenyje, įgaus didesnę prasmę, negu išrašyti popieriuje, nes medžiaga – Karelijos akmuo – gyvuos ilgiau. „Nuo šiol žmonės, važiuojantys prošal ir valgantys garsiuosius Salantų pyragus, supras, kodėl Salantuose atkurtas toks gražus pastatas“, – įsitikinęs jis.

*

Anot J. Kanarsko, per pastaruosius metus tai – jau trečias Kretingos krašto žydų istorijai skirtas paminklas: šiemet Kretingos mieste buvo pastatytas paminklas karvedžiui Berekui Joselevičiui atminti, o J. Bunkos fondas Platelių memoriale įamžino iš Darbėnų kilusio Izraelio valstybės simbolių kūrėjo Davido Volfsono atminimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas