Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 5 %
Naktį-1°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos rajono kultūros centro nuo 1992 m. rengiamą tradicinę liaudiškų kapelų šventę „Grok, žemaiti!“ jau trečią kartą lydėjo edukacinis seminaras kultūros centro skyrių, kapelų, folkloro ansamblių vadovams. Šįsyk šventės bei seminaro rengėjai ryžosi aptarti liaudiško muzikavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tradicijas, sąsajas ir ypatumus.

Edukacinio seminaro pranešėjai: (iš kairės) Heino Tartes, Aivars Pugačs, Vytautas Alenskas ir moderatorius Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

„Seminaro pranešėjai – Heino Tartes iš Estijos, Aivars Pugačs iš Latvijos, Klaipėdos universiteto docentas Vytautas Alenskas – diskutavo apie tai, kas labiausiai artima, dėl ko skauda, kai kalbama apie liaudiškos muzikos išlikimą, tradicijų tęstinumą“, – akcentavo Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

H. Tartes, savo pranešimą iliustravęs ir vaizdu, ir garsu, daug dėmesio skyrė estiškai armonikai – instrumentui, kuris, prieš kurį laiką buvęs ant išnykimo ribos, šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą: vien H. Tartes yra sumeistravęs per 70 armonikų, dirbti vos spėja ir dar keletas jo suburtų bei išmokytų armonikos meistrų. Estijos mieste Pelvoje ugdantis jaunąją kartą, H. Tartes didelį dėmesį skiria ir šalies armonikininkų sąskrydžiams-šventėms, kurių mastas prilygsta vos ne dainų šventėms.

„Visi kartu aptarėme, jog liaudies muzikos švenčių organizavimas, tarkim, kad ir mūsų „Grok, žemaiti!“, būtent ir prisideda prie liaudiškos muzikos tradicijų tęstinumo, o kiekvienas, tegu ir simboliškai atliktas darbas, turi įtakos toms tradicijoms įsitvirtinti. Štai kolega Aivars Pugačs akcentavo, jog Latvijoje dominuoja postfolkloras, išstumiantis senąsias tradicijas, ir su nuostaba stebi, kas vyksta Lietuvoje. Galiu drąsiai teigti, jog su mūsų šalyje rengiamų švenčių gausa, kolektyvų skaičiumi vis dėl to esame lyderiai tarp šių trijų Baltijos šalių“, – kalbėjo P. Razmus.

Bendra trijų šalių liaudiškos muzikos kolektyvus siejanti sąsaja – tai liaudies daina, muzika, iš esmės ir sudaranti kapelų repertuarus, per šimtmečius išsaugoti instrumentai – tarkim, kanklės, kuriomis be lietuvių, latvių, estų tebegroja tik suomiai ir vakarų rusai, bei poreikis tuos instrumentus perduoti ateities kartoms. „Mūsų visų bendra bėda – autorinė muzika. Nors, atrodo, kompozitoriai ir dirba, tačiau vis dėlto nėra tokios pasiūlos, kuri atitiktų liaudiškos muzikos kapelų poreikį“, – pastebėjo P. Razmus, pats kuriantis muziką kapeloms.

Edukacinio seminaro dalyviai aptarė idėją ir kitąmet susiburti į panašaus pobūdžio renginį, kuriam temą galbūt pasiūlys latviai ar estai. „Diskusijų, aktualijų, kurios vienytų visas tris tautas, – neišsemiami lobynai, kaip ir neišsemiami liaudiškos muzikos turtai“, – įsitikinęs Kretingos rajono kultūros centro vadovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas