|
|
|
Prieš plano svarstymą – moralės pamoka
Moko nemeluoti „Galvoje turiu jaunąjį kolegą, kuris, svarstant mokyklų pertvarkos planą Kretingos rajone, pateikė ir visų rajone esančių mokyklų vardu pristatė, kiek žinau, kelių asmenų parengtą Lietuvos moksleivių parlamento dokumentą“, – teigė D. Petreikis. Komiteto narys priminė, jog po šio skandalo buvo susirinkę rengiant dokumentą neprisidėjusių mokyklų atstovai, kurie rajono spaudai patvirtino, jog buvo manipuliuojama jų vardu. „Situaciją vertinu ne tik kaip pilietis, politikas, bet ir kaip mokytojas. Visada mokiau ir mokau vaikus, kad meluoti yra negražu. Taigi – ar turi moralinę teisę šioje darbo grupėje dalyvauti apsimelavęs žmogus? Aš manau, kad – ne“, – į savo klausimą atsakė D. Petreikis. Švietimo komiteto narė Dalia Martišauskienė pareiškė, jog toks griežtas kolegos žodis L. Puidoko adresu – ne laiku. „Aš nežinau, kas ir kur melavo, tame posėdyje nedalyvavau. Tačiau įsakymas dėl darbo grupės sudarymo buvo parengtas iš anksto, o šio posėdžio metu svarstyti apie nario eliminavimą – tiesiog nekorektiška“, – sakė ji. Mero Juozo Mažeikos nuomone, kiekvienas turi teisę klysti. Laurynas – jaunas žmogus, todėl jo teisė suklysti – dvigubai didesnė, suaugusieji turėtų būti atlaidūs. „Nebūkite per daug kategoriški, dalyvauti tokioje darbo grupėje Laurynui būtų didžiulė patirtis“, – sakė jis. „Ačiū, melu pagrįstos valstybės ateities aš nenoriu“, – atkirto D. Petreikis. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas spręsti paliko rajono tarybos Švietimo komitetui bei rajono tarybos Etikos komisijai ir, jei reikės, įsakymą dėl darbo grupės sudėties žadėjo pakeisti. Tačiau direktorius nesutiko su kai kurių posėdžiautojų siūlymu ateityje darbo grupę praplėsti labiau – esą 23 nariai, kaip dabar, yra optimalu, jei posėdžiautų žmonių daugiau, informaciją būtų sunku suvaldyti. V. Domarkas patikino, kad į ugdytinių, jų tėvų, verslo bei kitų visuomenės atstovų pasiūlymus, kuriuos šie galės teikti, ir taip bus atsižvelgta. Keis struktūrą Pristatydama projektą, rajono Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė, be kita ko, akcentavo, jog kai kurių ugdymo įstaigų laukia struktūriniai pakeitimai. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje pradėjus mažinti IX–X klasių komplektų skaičių, 2018 m. ši ugdymo įstaiga turėtų tapti progimnazija. Šiemet čia yra po dvi IX ir X klases, kitais metais bebus viena IX ir dvi X, o 2017-aisiais IX klasės išvis nebebus, liks tik viena X klasė. Tapusi progimnazija, ši ugdymo įstaiga vykdys priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programą. Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ nuo 2016 m. formuojama po vieną 1–4 klasių komplektą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1-osios pirmosios klasės nebebus formuojamos, ugdymo įstaiga turėtų tapti lopšeliu-darželiu „Žibutė“. Ši ugdymo įstaiga vykdytų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Struktūrinių pakitimų taip pat numatyta Grūšlaukės bei Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėse mokyklose – nuo 2016 m. jos reorganizuojamos į mokyklas-daugiafunkcius centrus, kurių funkcija – vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo bei neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas. Mokinių mažėja Apžvelgdamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikio rajone tenkinimą 2015–2016 m., D. Tranizienė ir Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė pabrėžė, kad apie 35 proc. vaikų, sulaukusių vietų darželyje, jų atsisako, todėl prieita prie išvados, kad realus į šią ugdymo įstaigą nepatenkančių vaikų skaičius yra 100. D. Tranizienė pateikė informaciją apie tai, kad 2014–2015 mokslo metais rajone neįsteigta nė viena nauja ikimokyklinio ugdymo grupė, 2015–2016 mokslo metais įsteigtos 5, ugdomų vaikų skaičius padidėjo 89. Daugėja ugdomų ikimokyklinio amžiaus vaikų kaimo mokyklose – laisvų vietų buvo tik Salantų lopšelyje-darželyje „Rasa“. Priešmokyklinio ugdymo poreikis rajone tenkinamas 100 proc., o ikimokyklinio ugdymo – 92 proc. Analizuodama mokinių skaičiaus kaitą, D. Tranizienė akcentavo, kad kasmet į rajono mokyklas susirenka 223 mokiniais mažiau. Didžiausia mažėjimo tendencija ir toliau numatoma Kalniškių pradinio, Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriuose, Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje. Gimstamumas rajone 2009 m. padidėjo ir pasiekė 1999 m. lygį, tačiau, anot pavaduotojos, dalis vaikų su tėvais išvyko gyventi į užsienį. Per 2013 ir 2014 m. emigravo 632 gyventojai, lyginant su 2011 ir 2012 m., tai yra 54-iais mažiau. Tarp gimnazijų labiausiai –115 – mokinių sumažėjo Salantuose, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – 93, Darbėnų gimnazijoje – 56. Mažiausiai – 21 mokiniu – sumažėjo Vydmantų gimnazijoje, o padaugėjo tik Pranciškonų gimnazijoje. Tarp pagrindinių mokyklų daugiausiai mokinių sumažėjo Simono Daukanto pagrindinėje, nuo šių metų tapusioje progimnazija, Grūšlaukės (36 proc.) ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus (15,7 proc.) pagrindinėse mokyklose. Nežymiai mokinių mažėja Kurmaičių mokykloje, nemažėja tik Kartenos ir Baublių mokyklose-daugiafunkciuose centruose bei Rūdaičių mokykloje. Anot pavaduotojos, mokinių, tenkančių vienam mokytojui, vidurkis rajone mažesnis negu šalyje – atitinkamai 7,17 ir 11,05 mokinio. Šis skaičius mažėja, nes mažėja bendras mokinių skaičius rajone. Gimstamumas 2015 m. padidėjo 35 vaikais, tačiau jis yra 30 vaikų mažesnis negu 2009, 2010, 2011 ir 2012 m. Darbo grupės nariai, tarp kurių – ugdymo įstaigų atstovai, rajono tarybos nariai šį projektą analizuos individualiai, o savo pasiūlymus iki pirmadienio pateiks Švietimo skyriui.
|
|
