Kovos menas, užgrūdinantis ir kūną, ir sielą

„Karatė kiokušin nėra nei merginų, nei vaikinų. Yra kovotojai“, – įsitikinęs mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius. Ir nors ši sporto šaka iš šalies gali pasirodyti itin agresyvi, ja susidomi vis daugiau dailiosios lyties atstovių.

Žalią diržą ruda juostele turinti Laura Pikturnaitė sakė, jog karatė kiokušin – netradicinis sportas, reikalaujantis ir užsispyrimo, ir drąsos.

Idealus sportas merginoms

Šiuo metu karatė kiokušin treniruotes Kretingoje lanko 25 merginos. Anot L. Kubiliaus, ši sporto šaka itin populiari visoje Lietuvoje: merginų grupėse būna bent apie 30–40 procentų. „Išmokstama apsiginti, pakovoti už save, ugdoma pagarba kitam“, – šio kovos meno pliusus vardijo svariais pasiekimais galinti pasigirti Laura Pikturnaitė.

Anot penktus metus šį sportą kultivuojančios merginos, svarbu ir tai, jog treniruočių metu gali užsimiršti, atitrūkti nuo mokyklos ir kasdienių rūpesčių: „Vienoms patinka technika, kitos kovos metu turi galimybę išsilieti.“

Aštuntus metus karatė kiokušin treniruotes Palangoje lankanti Aistė Jankauskaitė teigė, kad šis sportas – ne tik puikus būdas atsipalaiduoti, ugdyti charakterio savybes, bet ir susipažinti su Japonijos kultūra, tradicijomis. A. Jankauskaitės nuomone, merginas traukia ir proga išmokti apginti save, ugdyti ištvermę bei jėgą. Pašnekovės sutarė, jog ši sporto šaka joms maloni ir dėl puikių trenerių, nuoširdžiai besidominčių savo mokiniais, sugebančiais motyvuoti, įkvėpti, paskatinti veikti. L. Kubiliaus žodžiais, karatė kiokušin žavus ir tuo, jog lavinasi ne tik kūnas, bet ir protas, dvasia: „Stipri asmenybė turi būti stipri ne vien fiziškai, bet ir vidumi, o einant karatė kiokušin keliu visos šios savybės ir lavinamos.“

Pasak jo, daug kas iki šiol klaidingai galvoja, kad karatė – tai tik muštynės: „Atvirkščiai – ši sporto šaka yra idealus kovos menas merginoms, nes karatė prasideda ir baigiasi pagarba.“

Treniruotėse ne tik fiziškai stiprinamas kūnas, bet ir ugdomos lyderio savybės bei atsakomybė, skatinama labiau pasitikėti savo jėgomis.

„Manau, kad karatė merginas pirmiausia sužavi tuo, kad jos gali išmokti kovos veiksmų ir taip apsiginti. Tačiau ilgainiui, sportuodamos mūsų „Shodan“ mokykloje, jos supranta, kad tai tėra tik viena iš sudedamųjų dalių“, – sakė L. Kubilius, primindamas, kad atkakliai tikslo siekiančios merginos ateityje gali turėti galimybę tapti Lietuvos rinktinės narėmis, atstovauti šaliai Europos čempionatuose.

Kelias į karatė kiokušin

L. Pikturnaitė pirmojoje karatė kiokušin treniruotėje sudalyvavo iš smalsumo, paskatinta draugų, o dabar neįsivaizduoja, kaip galėtų atsisakyti šio užsiėmimo, nors ir buvo akimirkų, kuomet dėl mokslų bei papildomos veiklos ėmė trūkti laiko: „Tai tapo mano gyvenimo dalimi.“

„Į pirmąją treniruotę mane atvedė tėvai, nes vaikystėje buvau itin aktyvi, nenustygdavau vietoje, skriausdavau savo klasės berniukus“, – juokėsi palangiškė A. Jankauskaitė, ateities specialybę taip pat ketinanti sieti su sportu.

Merginos teigimu, karatė kiokušin reikalauja susikoncentravimo, greičio, todėl žmogus, norintis lankyti šias treniruotes, turi būti užsispyręs, ambicingas, siekiantis savo tikslų ir nesibaiminantis smūgių, nes smulkių traumų visados pasitaiko.

„Šį sportą gali išbandyti kiekvienas, tačiau reikalingas užsispyrimas, sugebėjimas nenuleisti rankų, kai nesiseka, kitaip nieko nepasieksi“, – papildė L. Pikturnaitė. Karatė kiokušin mokytojo žodžiais, norintiems užsiimti karatė, nekeliami jokie specifiniai reikalavimai: „Lankyti treniruotes „Shodan“ mokykloje gali visi: nuo pirmos klasės moksleivių iki senjorų.“

Anot L. Kubiliaus, šis sportas atviras visiems, tačiau nuo pat pradžių iš mokinių reikalaujama pagarbos, drausmės ir sąžiningo darbo: „Įdomiausia – dirbti su vaikais, kurie yra motyvuoti, aktyvūs, o jų akyse dega noras sportuoti. Merginos šiuo atžvilgiu pastovesnės, tad siekti aukščiausių rezultatų su jomis lengviau.“

Karatė kiokušin treniruotėse ir vaikinai, ir merginos sportuoja kartu. Kad jėgos būtų tolygios, jaunuoliai pagal pajėgumą ir meistriškumą skirstomi kovų metu, tačiau nuolaidų merginoms nėra. Trenerio teigimu, jos dažnai gali būti net pajėgesnės už bendraamžius vaikinus.

Nijolė BERTAŠIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)