|
|
|
Ir kolumbariume pasilieka šalia
Penkiolikoje nišų kol kas saugoma po vieną urną: jauniausių amžiumi – 2 ir 15 metų – mergaičių palaikai, dominuoja vyriškos pavardės. Apie tai liudija vienodi, to paties akmenkalio iškalti, užrašai su vardu ir pavarde, gimimo bei mirties data. Vienų artimieji pageidauja iškalti kryžių, kitų – ne. „Yra urnų su užsienyje mirusių ir į Lietuvą pargabentų asmenų palaikais. Jau yra sutuoktinių, kurie, dar būdami gyvi, palaidoję artimą, nusprendė po mirties būti šalia, – taip vienoje kolumbariumo ertmėje atsiranda šeiminės urnų saugyklos“, – kalbėjo Kretingos miesto kapinių vyriausiasis prižiūrėtojas Jonas Drungilas, besirūpinantis Petrikaičių kapinių ūkiu. J. Drungilas neslėpė, jog žinąs kiekvieno iš čia atgulusių žmonių istorijas, nes registracijos žurnale įrašoma, kokia liga šis sirgo, o ir artimieji įprastai noriai atskleidžia savo netekčių istorijas. Anot jo, į vieną ertmę, priklausomai nuo formos, gali sutilpti ligi kelių urnų, – taigi kolumbariumai, jis mano, ateityje taps ištisomis šeimų amžinojo poilsio vietomis. Išryškėjo projektuotojų klaidos Artėjant Vėlinėms J. Drungilas atskleidė ir problemas, atsiradusias dėl kolumbariumo projektavimo klaidų: „Greta nišų su mirusiojo palaikais nėra lentynėlių, kur artimasis galėtų padėti žvakę, ar vazos, kur pamerktų gėlę. Dabar gi žmonės žvakes vis vien stato ant plytelių, – per Vėlines jos degs ir varvės tiesiai po kojomis.“ Jam norėtųsi, kad artimieji nekaišiotų dirbtinių gėlių už nišos tvirtinimo varžtų, esą taisyklėse parašyta, kad negadintų kolumbariumo. Tačiau jis suprantąs, kad tradiciškai žmogus vis vien nori palikti kažkokį pagarbos ir meilės ženklą, o tai padaryti nėra kur. Jis tvirtino prašysiąs, kad vieno jauno velionio vyro artimieji pašalintų ant grindinio padėtą lentelę su epitafija: „Manęs prašė, ar galėtų padėti nedidelę lentelę, bet joje atsirado ir žvakidė, ir vaza. Nebūtų gerai, jei ir kiti savavališkai pradėtų statyti ką panorėję“, – įsitikinęs pašnekovas. Ateityje, įrengiant naujus kolumbariumus, kuriuos pagal projektą numatyta plėsti, J. Drungilas sakė, taipogi siūlysiąs, kad sekcijos nebūtų tokios masyvios: „Kitur kapinėse mačiau mažesnes ir gerokai jaukesnes“.
Pataria, kad lydėtų dvasininkas Tiek į kolumbariumą, tiek į žemę Petrikaičių kapinėse laidojami tik mūsų rajono žmonės, arba tie, kurių artimieji gyvena mūsų rajone. „Kolumbariume nėra jokių terminų, žmogaus palaikai urnose čia saugomi taip pat, kaip ir atgulusių į žemę“, – patikino J. Drungilas. Pašnekovas sakė, jog į kolumbariumą urnas artimieji atveža labai skirtingai: vieni pageidauja anksti rytą, kiti vėlai vakare, kad aplinkui nebūtų pašalinių. Vieni atvyksta su kunigu, kiti – be jo, o sykį, prisiminė, kad tik vienas vyras atvežė savo brolio urną. „Aš patariu, kad urną palydėtų dvasininkas, manau, kad artimiesiems taip turėtų būti ramiau. Visgi kolumbariumas – velionio amžino poilsio vieta, – svarstė J. Drungilas. – Kretinga yra išskirtinis miestas: žmonės klauso, ką sako Bažnyčia, o ji sako, kad palaikus galima deginti. Nors daugiau pagarbos jų nedeginant, šiandieninis gyvenimas verčia keisti nuostatas, juolab, kad Dievui nėra negalimų dalykų – visi bus prikelti su kūnu paskutiniąją teismo dieną. Urnas tiktai draudžiama saugoti namuose. O dėl priežiūros – kolumbariumas ir kapas – du nelyginami dalykai.“ Yra žmonių, kurie apsisprendžia urnas laidoti į žemę, – kol kas Petrikaičių kapinėse į naują šeimos kapavietę palaidota tik viena urna. Barstyti pelenų nepanoro Petrikaičių kapinėse yra vietos 700 kapaviečių, kurių dydis – 2,5 x 2,8 m. Ateityje kapines, kurios užima 18 ha, numatyta plėsti į rytų pusę. Kapinių kampe yra skirta erdvė išbarstyti palaikus. “Kol kas dar nė vienas žmogus to nepageidavo, o ir negirdėjau, kad Lietuvoje kas nors norėtų pelenus barstyti kapinėse, nebent – išberti į jūrą ar po medžiu. Manau, kad projektuotojai nukopijavo šią idėją iš kitų šalių – Lietuvoje tokio papročio nėra“, – sakė J. Drungilas. Anot jo, Petrikaičių kapinėse nėra numatyta nė vieta vadinamajam panteonui – išskirtinėms įžymybėms laidoti, kaip buvo įprasta sovietmečiu: „Pagal Bažnyčios mokymą – visi žmonės yra lygūs, juolab, kad kapo duobė tikrai visus sulygina“, – įsitikinęs pašnekovas. Teritorija stebima kameromis Kapinės aptvertos nuo stambių miško žvėrių, tačiau, neslėpė J. Drungilas, atklysta kiškiai bei lapės, kurios prasirausia per tvorą. Tam, kad būtų išvengta vandalizmo, kapinės apšviestos nuo 22 iki 7 val., įrengta signalizacija bei 9 kameros, per kurias kapinių teritoriją galima bus pamatyti ir internete. Pasinaudodama vaizdo įrašais policija turėtų išsiaiškinti ir pažeidėjus, kurie keturračiais išmaurojo į kapines nuo Jokūbavo plento vedantį kelią, o taip pat asmenį, kuris nuniokojo reklamą skelbimo lentoje. „Visiems paminklų meistrams leidžiame reklamuotis A3 dydžio formato skelbimu, bet vieno meistro paslaugos, matyt, nepatiko konkurentams ir šie nudraskė jo reklamą. O masyvi įbetonuota reklama atsirado prie pat kapinių kelio, privačioje žemėje, tačiau ant elektros linijos kabelio. Manau, kad tai sudomins LESTO vadovus“, – neslėpė kapinių prižiūrėtojas. * Petrikaičių kapinės – pirmosios Kretingos mieste, tačiau antrosios rajone, po Darbėnų seniūnijos Baltkalnio kapinių, kuriose 2012 m. buvo įrengtas kolumbariumas. Jame šiandieną saugoma 17 urnų. Kol kas Petrikaičių kapinėse įrengtos 2 kolumbariumo sienos su 180 vietų, tačiau pagal projektą ateityje yra numatyta įrengti dar 8 tokias sienas.
|
|
