|
|
|
Kai auksinis šepetėlis negelbsti
„Mūsų žmonės nevalo dantų ir nekreipia dėmesio į burnos higieną“, – toks griežtas buvo Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro burnos higienistės Kristinos Eismontienės verdiktas iš jos darbo kasdienybės. Specialistė skaitytojams primena, kodėl svarbi burnos higiena, kaip ir kiek ilgai valyti dantis, kokį šepetėlį bei pastą pasirinkti ir pan.
Valyti – dukart perdien „Dažnas pacientas mūsų kabinete išsisukinėja, kad tik šiandien neišsivalė dantų, nes labai skubėjo. Jie galvoja, kad medikas nesupranta, ar tik šiuokart nevalė, ar išvis nevalo dantų, nes neturi išugdyto šio įgūdžio. Šeimoje taip jau yra: jeigu dantų nevalo tėvai, jų nevalo ir vaikai“, – pastebėjimais pasidalino K. Eismontienė. Neprižiūrėti dantys – ne vien nevalyvumo ženklas. Didžiausia dėl dantų nevalymo užklumpanti bėda – dantenų ligos, ėduonies atsiradimas, uždegimai. Ir tik retais atvejais taip atsitinka, kai organizmas neįsisavina kalcio ar jo stipriai trūksta. „Dantis būtina valyti dukart per dieną – rytą ir vakare. Rytą nėra griežtos metodikos – valyti prieš valgį ar po jo, tačiau išsivalius prieš pusryčius, po jų reikėtų burną praskalauti. O einant miegoti svarbu dantis išsivalyti tik pavalgius ar išgėrus saldaus skysčio. Po pietų burną užtenka tik prasiskalauti“, – elementarią burnos higienos taisyklę jos nežinantiems pakartojo K. Eismontienė. Dantis valyti reikia 2–3 min. atsargiais sukamaisiais judesiai nuo viršaus danties šaknies link. „Dantis brūžinant tik tiesiai, apnašų nenuvalysi, o nustumsi jas į tarpdančius, kur jos kaupsis, sukeldamos nemalonų kvapą, o ilgainiui – ir dantenų uždegimą“, – pastebėjo gydytoja. Šepetėlį dažnai keisti Lietuvos gyventojams netinka kietas šepetėlis, todėl suaugusiems reikėtų rinktis vidutinio minkštumo šepetėlį, ir tik mažamečiams vaikams jis gali būti minkštas. „Kietu šepetėliu galima nubrūžinti dantų emalį“, – įspėjo burnos higienistė. Jeigu dantys smulkūs, geriau pasirinkti šepetėlį maža galvute, be to, tokiu patogiau išvalyti ir galinius dantis. Gydytoja neišskiria svarbos, kur pirkti šepetėlį – vaistinėse ar prekybos centruose – kokybiškų esama ten ir ten. „Galite turėti auksinį šepetėlį ir sidabrinę pastą, bet jeigu jie tik guli lentynoje – jokio skirtumo, kur pirkti“, – vaizdingai pastebėjo pašnekovė. Šepetėlį tinkamiausia naudoti 3 mėnesius. Tačiau persirgus virusinėmis peršalimo ar kitomis infekcinėmis ligomis, dantenų uždegimu, šepetėlį būtina pakeisti nedelsiant, nes ant jo lieka bakterijų. Pastą būtina kaitalioti „Renkantis dantų pastą, būtina žiūrėti, ko tuo metu reikia organizmui: jei kraujuoja dantenos, reikia uždegimą mažinančios, jei dantys jautrūs – jautrumą mažinančios, jei žmogus rūko, geria daug kavos ar raudono vyno, reikia valančios emalį ir balinančios. Pastą reikia kaitalioti: su viena ir ta pačia nerekomenduojama dantų valyti ilgai, o keisti tūbelę po tūbelės, arba rytą valyti su vienokia pasta, o vakare – kitokia. Taip pat visiems šeimos nariams nerekomenduojama vartoti vien ta pačią pastą: vaikams reikia švelnesnės, o tėvams pagal poreikį – vienokios ar kitokios“, – rekomendavo burnos higienistė. Vaikams iki 2 metų amžiaus dantis reikėtų valyti išvis be pastos, nuo 2 metų – su tokia pasta, kurioje nėra fluoro, o kai vaikas išmoksta skalauti ir išspjauti – su nedideliu fluoro kiekiu. Ji pastebėjo, kad Kretingos rajonas patenka į geografinę zoną, kurios vandenyje yra per daug fluoro. Nuo pernelyg didelio fluoro kiekio vaikams išsivysto fluorozė, kuriai būdingi dėmėmis išmarginti dantys. Suaugusiems vartojant pastą, kurioje – per daug fluoro, atsiranda dantų jautrumas. Skalavimo skysčius, gydytoja pataria, vartoti tik gerai išsivalius dantis: „Tai tik papildoma higienos priemonė, nes skystis apnašų nenuvalo.“ * K. Eismontienė patarė atkreipti dėmesį, kad vaikams skirtoje pastoje fluoro kiekis būtų 250–500 ppmF (post per milion), paaugliams – 500–750 ppmF, o suaugusiems – 750–1500 ppmF. Daugiau: burnos higiena |
|
