Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“, įsikūrusi Kretingoje, kuria ir gamina plastikinės taros pūtimo technologinę įrangą, kurią parduoda 27 pasaulio šalyse. Po sėkmingo savo produkcijos pristatymo šiemet Floridos valstijoje Orlande vykusioje pasaulinėje parodoje, įmonės gaminiams veriasi ir Pietų Amerikos šalių rinka.

„Esame eksperimentuojanti įmonė, nors ir ne visi mūsų projektai virsta užsakymais, tačiau užsakovams tuo ir esame įdomūs, kad imamės ir to, ko kiti atsisako“, – teigia bendrovės „Terekas“ įkūrėjas ir vadovas Juozas Maksvytis.

Gamina nestandartinę PET įrangą

„Tai buvo teisingas žingsnis: su nauju mašinos dizainu pritraukėme daug klientų“, – teigė bendrovės „Terekas“ akcininkas ir generalinis direktorius Juozas Maksvytis, kalbėdamas apie įmonės pasiekimus pasaulinio masto parodoje Orlande.

„Terekas“ demonstravo PET (polietilentereftalatas – mechaniškai atsparus, lengvas ir skaidrus plastikas) taros pūtimo technologinį įrenginį, kuris per valandą pagamina iki 9 tūkst. butelių. Daug tai ar mažai? Lyginant su įmonės prieš du dešimtmečius pradėtais gaminti įrenginiais, kurių našumas tebuvo po 900 butelių per valandą, – žengtas platus žingsnis. Tačiau pasauliniai šios taros gamintojai – milžinai, tokios kompanijos, kaip Vokietijos „Krones“, Prancūzijos „Sidel“ (metinės apyvartos – atitinkamai 2,8 mlrd. ir 1,5 mlrd., kai „Tereko“ – per 12 mln. eurų, darbuotojų dirba apie 12,3 ir 7,5 tūkst., „Tereke“ – 126) gamina rotorines PET butelių pūtimo mašinas, kurių našumas – iki 120 tūkstančių vienetų per valandą. „Buteliai tiesiog skrenda į pilstymą, akyse toks vaizdas primena seno rusiško televizoriaus mirgėjimą“, – įspūdžiu, kaip veikia ši įranga, dalijosi J. Maksvytis. Tokios įrangos gamintojų vien Europoje be „Krones“ ir „Sidel“ yra dar keletas. Pigias PET taros pūtimo technologijas gamina Kinijoje, Lenkijoje. J. Maskvyčio teigimu, visos tokios itin našios mašinos dažniausiai yra pritaikytos vieno standarto produktui gaminti.

„Ieškodami vietos prisotintoje rinkoje, radome savo nišą: orientuojamės į sąlyginai našią įrangą, galinčią gaminti net kelių rūšių tarą“, – tvirtino J. Maksvytis. Štai į Kanadą „Terekas“ įžengė išpildęs užsakovų kanadiečių pageidavimą, kad vienas ir tas pats PET įrenginys gamintų standartinius bei išskirtinius (butelius labai plačiu kaklu ir butelius burnos skalavimui su labai aukštu kaklu) plastiko indus.

„Didieji gamintojai jiems buvo pasiūlę trims skirtingiems produktams pirkti 3 skirtingas mašinas“, – pastebėjo J. Maksvytis. Kanadiečiai prisidėjo prie pageidaujamo įrenginio konstravimo ir iš „Tereko“ nusipirko du tokius įrenginius. Užsakovai iš Kanados su „Tereku“ tapo partneriais ir sėkmingai bendradarbiauja šiandieną. „Prekyba technologijomis turi savo specifiką – nusivežęs į parodą jų greit neparduosi. Metus, dvejus ir trejus tenka įrodinėti jos pranašumą. Iššūkis yra servisas, nes jeigu koks gedimas – į Kanadą iš Lietuvos, tiek į kitą tolimesnę šalį, greit nenuskrisi, todėl Kanadoje mūsų įdiegtas technologijas prižiūri vietiniai“, – aiškino J. Maksvytis.

Su Kanados atstovais „Terekas“ turi apie 30 inžinierių, kurie prižiūri įmonės įdiegtą įrangą nuo Kanados, Skandinavijos šalių iki Naujosios Zelandijos. „Tereko“ technologijos yra instaliuotos Skandinavijos, Čekijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Vidurio Azijos šalių maisto bei chemijos pramonės gamyklose.

Po parodos Orlande įmonė sulaukė potencialių savo produkcijos pirkėjų užklausimų iš Meksikos, Kolumbijos. „Iš parodos Orlande kitąmet tikimės bent dviejų realių klientų. Abu – iš JAV, su kuriais intensyviai deriname visas užsakymo sąlygas“, – sakė J. Maksvytis.

Spalio pradžioje naujausia „Tereko“ PET taros pūtimo įranga pirmą kartą bus parduota į Serbiją. Priklausomai nuo našumo, mašina kainuoja nuo 200 iki 500 tūkstančių eurų.

Pasaulinėje parodoje Orlande prie „Tereko“ stendo: kairėje – eksporto direktorius Gintautas Maksvytis, antras iš dešinės – konstruktorių vadovas Ignas Barniškis, trečias – pardavimų vadybininkas Petras Rimkus su kolegomis kanadiečiais. Parodoje demonstruojamos įrangos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos dėstytojas profesorius Saulius Juozas Jarašiūnas.

Pretenduoja į dar vieną apdovanojimą

„Tereko“ komanda Kretingoje sukūrė naują technologiją, kuri gamintų tarą, pritaikytą pilstyti karštai produkcijai, pavyzdžiui, pasterizuotoms sultims. „Kad tara taptų atspari karščiui, žaliava jai gaminti yra specialiai apdirbama – kristalizuojama“, – dėstė J. Maksvytis. Šio paskutinio įmonės projekto kaina – beveik 773 tūkst. eurų. J. Maksvytis neslėpė, jog tikisi gero naujo gaminio įvertinimo, kuris pratęstų nuo 2008 metų nenutrūkstamą Lietuvos metų gaminio apdovanojimo įmonei seriją. Inovatyvi „Tereko“ produkcija kuriama ir gaminama gamybos cechuose Kretingoje, Vytauto gatvėje. Maksvyčių šeima 1994 metais įmonę įsteigė sovietmečiu buvusios autotransporto įmonės bazėje, kuri šiandieną neatpažįstamai atnaujinta, išplėsta. Įmonės cechuose su 8 CNC centrais frezuojamos, tekinamos metalo detalės, gaminamos ir PET taros dizaino formos.

„Tereko“ naujausioje PET taros gamybos mašinoje yra 11 tūkstančių detalių. Palyginimui – lengvajame automobilyje jų yra apie 4 tūkstančius. Pučiant butelius įranga turi veikti mikronų tikslumu. Produkcijos kokybei užtikrinti įrengta moderni laboratorija, kurioje dirba 3 specialistai. „Tereke“ įdiegta ISO 9001– kokybės, BRC – skandinavų maisto kokybės ir aplinkosaugos standartai. Intensyviai taikomas Japonijoje pripažintas LEAN gamybos intensyvinimo standartas. Įmonėje dirbantys inžinieriai į Kretingą atvyko iš Kauno, Vilniaus, dar kiti važinėja į darbą iš Klaipėdos. „Kretinga yra toks specifinis regionas, kur tokių kvalifikuotų specialistų trūksta“, – tvirtino J. Maksvytis. Tam, kad paskatintų jaunimą rinktis inžinerines profesijas, „Terekas“ kasmet priima moksleivių ekskursijas. „Pernai net jų lankymosi grafiką buvome sudarę, iš aplinkinių rajonų per mėnesį po 2–3 autobusus mokinių atvažiuodavo. Jaunuoliai nelabai įsivaizduoja, ką žmonės veikia laboratorijoje ar prie frezavimo staklių. Tegul iš to būrio vienas–kitas pasuks į šią sritį, – ir tai gerai“, – kalbėjo „Tereko“ vadovas. Paklaustas, ar nesvarstė gamybą perkelti į Vilnių, Kauną, kur įsikūrusios pagrindinės Lietuvoje inžinierių kalvės, J. Maksvytis linksmai užtikrino: „Esu žemaitis nuo Darbėnų, iš Bartkelių kaimo, – ir Žemaitijos neišduosiu“.

Pasaulinėje parodoje Orlande prie „Tereko“ stendo: kairėje – eksporto direktorius Gintautas Maksvytis, antras iš dešinės – konstruktorių vadovas Ignas Barniškis, trečias – pardavimų vadybininkas Petras Rimkus su kolegomis kanadiečiais. Parodoje demonstruojamos įrangos dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos dėstytojas profesorius Saulius Juozas Jarašiūnas. „Esame eksperimentuojanti įmonė, nors ir ne visi mūsų projektai virsta užsakymais, tačiau užsakovams tuo ir esame įdomūs, kad imamės ir to, ko kiti atsisako“, – teigia bendrovės „Terekas“ įkūrėjas ir vadovas Juozas Maksvytis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas