|
|
|
Teismas išteisino, bet reputacija tebekenčia
Prieš porą metų Kretingos miesto seniūnijos užsakymu žemės sklype tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės krūmus ir medžius šalinusi įmonė „Judrės medis“ iki šiol jaučia šio sandorio kartėlį: už neva savavališką 16 medžių iškirtimą aplinkosaugininkų nemalonės susilaukusios ir į teismą pakliuvusios įmonės kaltė neįrodyta, tačiau visuomenės akyse ji išlieka piktadarė. „Tenorime, kad žmonės sužinotų visą istoriją, nes teismas joje jau seniai padėjo tašką. Kirsdami beržus Kretingoje „Judrės medžio“ darbuotojai nepasielgė piktavališkai, o dirbo vadovaudamiesi seniūno nurodymais. Mūsų kaltės neįrodė ir teisme“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė įmonės reputacija susirūpinęs „Judrės medžio“ direktorius Raimondas Rėbžda. Verslininko teigimu, sunerimti privertė tvarkant reikalus banke išgirsta pastaba dėl neva nešvarios įmonės praeities, mat vienas pirmųjų rezultatų, įvedus įmonės pavadinimą „Google“ paieškos sistemoje, – straipsnis, kuriame nušviesta dvejų metų senumo istorija, „Judrės medį“ pasodinusi į atsakovo suolą teisme. „Darbus visoje Lietuvoje vykdome jau daug metų, todėl nemalonu, kad įmonės vardas minimas neigiamame kontekste, nors mūsų kaltės čia nėra. Įtampa biokurą ruošiančių įmonių rinkoje yra didelė, todėl geras bendrovės įvaizdis labai svarbus“, – kalbėjo R. Rėbžda. Situacijos įkaitė Pasipiktinimas dėl neteisėto medžių iškirtimo užvirė 2013-ųjų kovą, kai pagal miesto nenaudojamų sklypų tvarkymo programą Kretingoje darbavęsi „Judrės medžio“ vyrai apkaltinti peržengę savo kompetencijos ribas, pažeidę Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universiteto parengtą projektą ir savavališkai, neturint leidimo, iškirtę, kaip tuomet tvirtinta, – beveik 30 sveikų beržų. Tyrimą atlikę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono agentūros specialistai nustatė, jog iškirsta 16 žaliuojančių karpuotųjų beržų daugiau negu nurodyta seniūno turėtame leidime. Iš jų 6 beržai pažeisti puvinio, likusieji – sveiki. Aplinkosaugininkų iniciatyva už gamtai padarytą žalą, kuri įvertinta 2 tūkst. 97 Eur (7 tūkst. 240 Lt), Klaipėdos apylinkės teisme atsidūrusi bendrovė „Judrės medis“ su kaltinimais nesutiko ir teisme juos užginčijo, nurodydama, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti darbus užsakęs, kontroliavęs ir koordinavęs Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, pats davęs nurodymus, kokius medžius iškirsti. Tik techninį darbą atlikusi ir už šių medžių iškirtimą jokio atlygio negavusi – iš karto po įvykio konflikto pagrindu tapę medžiai kaip įrodymas perduoti saugoti „Kretingos komunalininkui“ – bendrovė, „Judrės medžio“ atstovų teigimu, pasielgė daugių daugiausia nerūpestingai, nepasitikrinusi, kokiems medžiams iškirsti išduotas leidimas, mat nebuvo perėmusi atsakomybės už šiuos kirtimus. „Leidimo parodyti neprašiau, nes pasitikėjau seniūnu, o kadangi šis atsisakė sudaryti sutartį dėl medžių kirtimo, suprato, kad įmonė atliks tik techninį darbą, organizacinių reikalų netvarkys“, – teigė situacijos įkaitu tapęs R. Rėbžda. Seniūno žodis prieš kirtėjų žodį Teisme liudijęs Kretingos miesto seniūnas S. Juknevičius paaiškino, kad seniūnijai buvo išduotas leidimas iškirsti krūmus ir menkaverčius medžius tvarkomame mikrorajone, todėl ieškota įmonės, kuri galėtų tai atlikti pigiau. Taip susisiekta su „Judrės medžiu“, sutikusiu iškirsti brūzgynus nemokamai – su bendrove sudarytas žodinis susitarimas, kad dalis medžių ir krūmų, iškirstų pagal leidimą, bus atiduoti „Judrės medžiui“, kai žaliava biokurui, kuri ir taps atlygiu už atliktus darbus. Pats kirtimams vadovavęs ir rodęs, kuriuos medžius iškirsti, seniūnas pripažino, kad medžiai kirtimui nebuvo sužymėti, tačiau konfliktą įžiebusius beržus „Judrės medžio“ darbuotojai iškirtę savavališkai. Sužinojęs apie neteisėtą kirtimą, seniūnas tikino pats nuvykęs į vietą ir sustabdęs beržų kirtimą. Tos pačios versijos laikėsi ir seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė. Teisme tarnautoja teigė, kad su „Judrės medžio“ kirtėjais sutarė, kokius brūzgynus ir krūmus jie šalins, akcentavo, kad beržų neliestų, o seniūnas turėjęs parodyti kirtėjams, kuriuos medžius iškirsti. Tačiau kirtėjai iškirto beržus be seniūno nurodymo, jis apie tai nežinojęs. „Judrės medžio“ kirtėjų brigadai vadovavęs ir visus veiksmus tiesiogiai su seniūnu derinęs Marius Montvilas tikino, kad kirto tik seniūno nurodytus medžius, tarp jų ir ginčą sukėlusius beržus: medžiai buvo retinami, iškertant seniūno nurodytus ligotus, sausus, per tankiai suaugusius. „Seniūnas minėjo, kad jiems kirsti dar nėra išduotas leidimas, ir atidėjo kirtimą darbų pabaigai, tačiau paskutinę dieną liepė beržus iškirsti, patikinęs, jog leidimą išsiims, tačiau, matyt, leidimo negavo. Kai kirtimo vietoje pasirodė žurnalistai, seniūnas kirtėjams liepė nesirodyti“, – teisme sakė M. Montvilas. Ieškinį atmetė Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė ieškinį bendrovei „Judrės medis“ atmesti. Savo išvadose teismas pareiškė, kad nors byloje leistinais įrodymais yra pakankamai įrodytas savavališkų, leidimu nenumatytų kirtimų faktas, šiais veiksmais padarytos žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp veiksmų bei žalos atsiradimo, tačiau liko neįrodyta bendrovės „Judrės medis“ kaltė dėl šių veiksmų padarymo, nes neįrodyta, jog atsakovė per savo darbuotojus būtų atsakinga dėl šių veiksmų atlikimo. Teismas konstatavo, kad Kretingos miesto seniūnija organizavo kirtimus ir nei sutartimi, nei kokiu kitu aiškiu ir apibrėžtu aktu neperdavė šių funkcijų atsakovei, tuo pačiu neperduodama ir kirtimų leidimo, apibrėžiančio, ką leidžiama iškirsti, nepasirūpino kertamų medžių pažymėjimu ir davė neteisingus nurodymus iškirsti medžius, kuriems kirsti leidimas nebuvo išduotas. Teisme liudijęs Kretingos miesto seniūnas pripažino, jog jis vadovavo kirtimams ir pats „Judrės medžio“ darbuotojams nurodė, kuriuos medžius iškirsti, tačiau tai buvę kiti medžiai, o ne neteisėtai iškirsti karpuotieji beržai. Tai, kad seniūnas pats nurodė „Judrės medžio“ darbuotojams, kokius darbus atlikti, patvirtino ir A. Patamsienė. Remiantis M. Montvilo parodymais, kuriuos patvirtino ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, bei kitomis aplinkybėmis, bendrovės „Judrės medis“ atsakomybė dėl atsiradusios žalos neįrodyta. Daug tvirčiau įrodyta byloje teismas laikė versiją, kad Kretingos miesto seniūnija, veikdama per savo vadovą – seniūną, neperdavė kirtimų organizavimo atsakovei, kurios darbuotojai tokiu atveju atliko tik techninį darbą, ir dėl šioje byloje nenustatinėjamų priežasčių organizavo savavališkus kirtimus, duodant kirtėjams nurodymus kirsti leidime nenurodytus medžius. Atsižvelgdamas į aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, teismas padarė išvadą, kad nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę bendrovei „Judrės medis“, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkintinas. * Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus komentaras: – Teismas sprendimą priėmė, ką čia bepadaryti. Istorija, apie kurią kalbame, įvyko jau gana seniai, bet kirtėjai tąkart išties savivaliavo. Mes parodėme, abu su pavaduotoja akcentavome, kur nereikia kirsti, tačiau jie vis tiek ten nulindo. Teisme to įrodyti nepavyko. Advokatai yra advokatai, klausia vieno, atsako kita. Pasakysiu tik tiek – kai veltui norima darbus padaryti, galų gale jie kainuoja daugiau. Įsileidome svetimus žmones į savo teritoriją ir tai buvo netikslinga – atvažiavo, pažadėjo sutvarkyti teritoriją, mes ir parodėme jiems brūzgynus, paskui, matyt, atsirado gobšumas, užteko tik mums pasitraukti.
|
|
