Gyvenimus kūrė mylėdami savo darbą

Rytoj Kretingos kultūros centras prisipildys žemiškos, tikrąja šio žodžio prasme, profesijos atstovų – melioratorių – šurmulio: buvę Kretingos MSV bendradarbiai dalinsis prisiminimais, sklaidys senas nuotraukas, gėrėsis meno kolektyvų pasirodymais, kas įvyko per laiką nesimačius, pasakosis prie vaišių stalo.

Aldona Paspirgėlienė savo šeimos archyve išsaugojo nemažą dalį Kretingos MSV istorijos.

Toks melioratorių bei jų šeimų narių susiėjimas – jau ketvirtasis per Nepriklausomybės laikotarpį. „Matyt, mums visiems to reikia, jeigu norime susitikti, pabūti kartu ir kartu panirti į praeities prisiminimus“, – sakė viena iš susitikimo iniciatorių Aldona Paspirgėlienė, Kretingos melioracijos susivienijimo valdyboje (MSV) dirbusi Planavimo skyriaus ekonomiste.

Pirmųjų susitikimų sumanytojas buvo jos vyras prieš pustrečių metų Anapilin išėjęs Valentinas Paspirgėlis, šiai įmonei vadovavęs nuo 1964-ųjų iki 1991 m. lapkričio, kai Kretingos rajono valdybos potvarkiu buvo sustabdyti jo, kaip viršininko, įgaliojimai. Ir po to, galingai įmonei subirus į daugybę dalių, jis melioracijos nepaliko, dirbo vienoje įmonių.

„Mūsų laikmečiui buvo būdinga vienoje darbovietėje dirbti ilgus metus. Pamenu, būdavo, reikia atsisveikinti su ilgamečiu darbuotoju, išdirbusiu 30 ar 40 metų, o jam, žiūrėk, ašaros ir byra – taip buvome vieni su kitais susigyvenę. Ir kaipgi kitaip – juk kartu kūrėme gyvenimus, aplinkos grožį, kartu gerinome buitį, dalinomės viskuo, ką turėjome“, – kalbėjo A. Paspirgėlienė, šeimos archyve išsaugojusi daugybę nuotraukų, įamžinusių melioratorių kasdienybę, šventes, buitį, laisvalaikį.

Į ansamblio repeticiją susirinkusios moterys 1972 m.

Būdama moterų tarybos narė kartu su kitomis moterimis – o jų Kretingos MSV dirbo 30, rengdavo šventes, susiėjimus, visada pasirūpindavo pasveikinti melioratorių šeimose gimusius naujagimius, palydėti išėjusius amžinojo poilsio. Jei reikdavo, įsikišdavo ir į šeimos santykius: ir šiandien dar, prisiminė pašnekovė, yra šeimų, kurios susitikusios padėkoja už išsaugotą šeimą.

„Iš tiesų, įmonė labai rūpinosi joje dirbančių žmonių gerove. Juk ir Kretingoje pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas – ne kieno kito, o melioratorių. Turėjome bendrabutį, kad atvykę specialistai iškart gyvenamuoju plotu būtų aprūpinti.

Kai įmonė pastatė daugiabučius, juose apsigyvenusius melioratorius skatinome tvarkyti aplinką, o moterims sakydavome – ne skalbiniai te balkonuose džiūva, te gėlės žydi“, – kad melioratorių šeimos buvo vienos pirmųjų, puošiančių savo būstus, kad ir įmonės aplinka būdavusi viena gražiausių Kretingoje, priminė A. Paspirgėlienė.

Melioratorių patogumui buvo įrengti poilsio kambariai, įmonė turėjo savo valgyklą, medicinos punktą, odontologo kabinetą.

Nors melioratoriai dirbo daug ir sunkiai, jie nepatingėdavo dalyvauti saviveikloje, daug sportuodavo. Kasmet, kai liepos 7-ąją būdavo švenčiama Melioratorių diena, kretingiškiai melioratoriai rengdavo spartakiadas – varžytis tikrai buvo su kuo: įmonėje dirbdavo nuo 700 iki 1 tūkst. žmonių, ir Kretingos MSV buvo antroji Kretingoje po „Laisvės“ fabriko pagal dirbančių žmonių skaičių.

„Kolektyvas labai mėgo keliauti – kelionės tuo laikmečiu buvo vos ne vienintelis būdas patirti kažką naujo, pasisemti idėjų. Įmonė turėjo savo autobusus, bet kad išvažiuotumėme, kartais tekdavo transporto ir pakaulyti“, – pasakojo moteris.

Melioratoriai pasirengę darbui laukuose.

V. Paspirgėlio rūpesčiu ilgus metus buvo pildomas Kretingos MSV metraštis, kurį sudarant talkino šviesaus atminimo žemės ūkio specialistė Florentina Narbutaitytė. Didelė dalis metraščio, minint įmonės 30-metį, buvo perduota Kretingos muziejui, albumų su įmonės istorija yra saugoma ir pas ilgametį melioracijos specialistą inžinierių Antaną Būtą. Šeimos archyve yra išlikęs ir 2010-aisiais melioratorių simpoziumui V. Paspirgėlio parengtas pranešimas, kuriame atsispindi Kretingos melioracijos istorija nuo tarpukario laikų. Jame užsiminta ir apie skaudžiąją mūsų krašto istorijos dalį – vienkiemių nukėlimą iš melioruojamų plotų: 1966-aisiais rajone buvo 3 tūkst. 334 vienkiemiai, kiekvienam 100 ha žemės ūkio naudmenų vidutiniškai teko po 6 vienkiemius. „Buvo teigiama, kad jie trukdo stambinti laukus, našiai panaudoti techniką ir net gerinti kaimo gyventojų buities sąlygas. (...) Mes, melioratoriai, stengėmės išsaugoti naikinamose sodybvietėse vertingesnius želdinius, kryžius, stambesnius akmenis bei kitus istorinę ar kitokią reikšmę turinčius daiktus, galinčius paįvairinti kraštovaizdį. Tačiau objektų pridavimo naudotis komisijos buvo negailestingos. Kai medis kertamas, ne kirvis kaltas...“ – kad melioratoriams tekdavę išgyventi ir sunkių momentų, priminė V. Paspirgėlis.

Tačiau kaip bebūtų, šiandien, pasižvalgius po Kretingos rajoną, galima tik gėrėtis gražiais ūkininkų laukais, auginančiais derlių. Tai, ilgamečio Kretingos MSV vadovo įsitikinimu, – darbščių melioratorių darbo vaisiai.

• Rašyti komentarą (3)