|
|
|
Namie kepta duona – gardžiausia
Edukacinis duonos kepimo susitikimas, į Salantų kultūros centrą sukvietęs salantiškius ir aplinkinių gyvenviečių žmones, praturtino išmoningais receptais ir įrodė, kad naminės duonos tradicijos tebėra gyvos.
Folklorinio ansamblio dainomis prasidėjusio ir pasibaigusio sambūrio dalyviai salantiškiams pirmiausia priminė skaidrėse sugulusį duonos kelią, o šį pasakojimą netrukus papildė šiluma kvepiančios namie keptos duonos degustacija. Pasak Salantų kultūros centro direktorės Stasės Preibienės, duoną namuose kepa kur kas daugiau vietinių, tačiau vasaros ir rudens darbai šį pomėgį pristabdė, todėl kultūros centro stalą papuošė trijų entuziastų – Jovitos Rimkienės, Vaclovo Kaubrio ir Genovaitės Dapšauskienės – namų duona. „Bene labiausiai nustebino Genovaitės duona, kepta iš rupių miltų, – ji išsiskyrė savo kitoniškumu, senoviškumu, skonio savybėmis, – sakė S. Preibienė. – Ne mažiau nudžiugome sužinoję, kad mūsų Vaclovas – ne tik muzikantas, bet ir puikus kepėjas. Visi gyrė mielinę jo duoną, su malonumu skanauta ir balta, kmynais pagardinta J. Rimkienės duona.“ Receptais bei raugu popietėje dalijęsi žemaičiai aptarė senąsias duonos kepimo tradicijas, atidavė pagarbą duonos motyvui tautosakoje, tačiau aptarė ir šiuolaikiškus receptus, kuomet duona kepama su daugybe priedų – sėklomis, džiovintais vaisiais, riešutais. Šventėn susirinkę kepėjai pripažino, kad šiais laikais duoną tenka kepti orkaitėse, nes senųjų duonkepių nebeturi, tačiau iš praeities atkeliavę receptai tebepadeda užčiuopti protėvių dvasią. Sviestu ir medumi teptas riekes degustavę ir su pramoniniu būdu keptais gaminiais lyginę salantiškiai vieningai nutarė, kad naminiai gaminiai kur kas gardesni, ypač – užgeriant savo soduose rinktų žolelių arbata.
|
|
