Pražydinanti odines gėles

Karteniškės juvelyrės 23-ejų Ramunės Griciuvienės fantazija ir išmonė senus odinius batus, rūbus ar rankines paverčia originaliais papuošalais, atgijusių gėlių motyvais papuošdami juos nešiojančių moterų veidus.

Karteniškė Ramunė Griciuvienė pati surado papuošalų iš odos gamybos technologiją ir taip jau susikūrė savąjį stilių.

Ramunės Griciuvienės sukurtuose vėriniuose, auskaruose, plaukų segtukuose bei apyrankėse dominuoja stambūs gėlių žiedynai, burbuolės ir smulkios gėlytės. Juodos, rudos, baltos, kaip ir įprastos odos spalvos, rečiau – alyvinės, raudonos ir mėlynos. „Labiausiai savo papuošaluose ir pasigendu spalvingumo, nes nusipirkti padėvėtą spalvingą odinį daiktą yra tas pats, kas išversti visą skuduryną ieškant adatos šieno kupetoj“, – atviravo jaunoji menininkė. Ji taip pat – ir jauna mama, auginanti 8 mėnesių dukterį Godą.

„Pirkti naują odą yra per brangu. Papuošalus kuriu tik dėl savęs, sesers ir draugių – artėjant jų gimtadieniams, žinau, ką dovanosiu, – kalbėjo R. Griciuvienė, patikindama, jog kol kas savo darbų ji niekur neviešinanti. – Draugės ir giminaičiai skatina dalyvauti mugėse, parodyti internete. Bet aš to nedarau, nes daug laiko papuošalams skirti negaliu – antraip nuskriausčiau savo dukrą. Kūryba įtraukia tarytum koks masalas, prie papuošalų galėčiau sėdėti valandų valandas.“

Salantų meno mokyklą baigusi ir joje lipdymo iš molio, lino raižinių ar tapybos ant drobės pradžiamokslį išėjusi, o Kaune taikomosios dailės mokykloje išmokusi kalvystės bei metalo, medžio ir kaulo derinimo technikos, juvelyrė juokavo: „Paradoksas – bet dirbti su oda ten aš neišmokau.“

Gal todėl oda ir patraukė jaunosios menininkės dėmesį, kai laukėsi kūdikio, o rudens vakarai vis ilgėjo: „Naujo dviračio neišradau – internetas visko pertekęs. Pamačiau odos papuošalus, tačiau, kaip rasti jų gamybos būdus, kaip išgauti jų formą, teko mąstyti pačiai, – technologijomis įprastai ten nesidalijama. Pagal trafaretus išsikarpau odos gabaliukus, juos padeginu su žvake, kad riestųsi, o tada įjungiu vaizduotę – ir pirmyn, – kalbėjo karteniškė, pripažindama, jog vadinamieji pirmieji jos blynai buvo prisvilę. – Forma vis ne ta, kažko trūko, kol galop likau patenkinta ir jau galėjau parodyti kitiems.“

Savo tolimesnio gyvenimo be meno, sakė R. Griciuvienė, ji neįsivaizduojanti, ir ateitį su kalvyste, o galbūt ir oda – ne vien papuošalų, bet platesnio pobūdžio reikmenų kūryba – ji sieja. Tačiau tam reikėtų specialių patalpų ne tik metalui apdirbti, – ir deginama oda skiria specifinį kvapą.

Šį jaunos menininkės pomėgį palaiko ir vyras Stasys, baldžius pagal specialybę, jau suspėjęs įgyvendinti savo svajonę – pažaboti debesis, skraidydamas parasparniu.

• Rašyti komentarą (0)