|
|
|
Iš Akmenos – krūvos buities rakandų
Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresniosios specialistės Diana Šeirienė bei Neringa Grigalauskienė, rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Jokubavičienė ir bendrovės „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos technologas Valerijus Sauk penktadienį ne tik patikrino, ar Kretingos gyventojai Akmenos upės neteršia buitinėmis nuotekomis, bet ėmėsi iniciatyvos tuo pačiu surinkti ir vandenyje mirkusias šiukšles bei namų apyvokos daiktus.
Neaiškus išleistuvas – tik vienas „Norime parodyti, kad upės švarumas nerimą kelia ne tik pilietiškiems Kretingos gyventojams, skambinusiems į agentūrą ir susirūpinusiems, kad kai kurie valdų savininkai pro krantuose kyšančius vamzdžius gali leisti fekalinę kanalizaciją, bet ir mums, gamtos apsaugos specialistams. Tokio patogaus momento, kai upė nuslūgusi, o išleistuvai ir šiukšlės – kaip ant delno, praleisti negalėjome“, – sakė D. Šeirienė. Ji pridūrė, jog reido dalyviai šnekino ir pro šalį praeinančius kretingiškius, ragino laiko turinčius ateiti į talką, tačiau norinčio neatsirado nė vieno: kai kurie praėjo tylomis, o kai kurie teisinosi patys šiukšlių į upę nemetę, tai kodėl turėtų rinkti. Guminiais botais apsiavusi, šiukšlių maišais ir pirštinėmis apsirūpinusi ketveriukė pakrante nuo Kretingos m. užtvankos keliavo pėsčiomis, o ten, kur upės krantas status ir sunkiai įveikiamas, plaukė valtimi. Reido dalyviai iššniukštinėjo pakrantę iki senųjų miesto kapinių. Eiti toliau, kur nebėra gyvenamųjų namų, nebebuvo tikslo. „Reido metu aptikome tik vieną išleistuvą, iš kurio į upę tekėjo neaiškios kilmės nuotekos. Paėmėme mėginį ir perdavėme ištirti bendrovės „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos laboratorijai, laukiame atsakymo, kokie tai teršalai“, – sakė D. Šeirienė. Anot pašnekovės, dabar savininkas dar privalės paaiškinti, kaip jo valdose tvarkomos buitinės bei lietaus nuotekos. Specialistė užsiminė, kad labai daug nelegaliai įrengtų buitinių nuotekų išleistuvų, pro kuriuos į Akmeną bėgtų ir buitinės nuotekos, reido metu rasti ir nesitikėjo, mat, prasidėjus Kretingos m. J. Basanavičiaus g. rekonstrukcijai, darbus vykdžiusių statybininkų buvo paprašyta juos išmontuoti. „Tada didžioji dalis gyventojų savo buitinių nuotekų kanalizaciją prisijungė prie miesto magistralinių tinklų, tiesa, dalis vis dėlto šia paslauga pasinaudoti nesutiko“, – sakė vyresnioji specialistė.
Šiukšlių – 10 maišų D. Šeirienės teigimu, pasitaiko, kad savo namų aplinką tvarkydami žmonės rauna ir į Akmeną meta pakrantėse augančius augalus, kai kurie – obuolius, kitas žaliąsias atliekas neva vandens paukščiams maitinti. „Taip daryti nereikėtų. Į vandenį sumesti augalai pūva, genda, vanduo ima rūgti, o tai didina jo taršą“, – sakė ji. Tačiau į Akmeną lietaus nuotekų tinklais suteka dar ir paviršinės lietaus nuotekos nuo visos Kretingos miesto teritorijos, kurioje įrengta lietaus surinkimo sistema. Specialistės žodžiais, didžioji dalis lietaus nuotekų nevaloma, todėl į upę patenka naftos produktų, automobilių stiklams valyti skirtų ploviklių, druskos, kuria žiemą barstomos gatvės, smėlio, žvyro bei kitų teršalų. Specialistės teigimu, paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nuo 2018 m. jau reikalaus į aplinką išleisti tik valytas lietaus nuotekas, o kol kas galima leisti ir nevalytas, jei tik tarša neviršija Reglamente nustatytų normatyvų. Vaikštinėdami pakrante po du ir iš vienos, ir iš kitos pusės, reido dalyviai pririnko dešimt maišų šiukšlių bei į dvi didžiules krūvas sukrovė įvairių atliekų: surūdijusių gelžgalių, apipuvusio medžio, stiklinių ir plastikinių butelių, padangų, šiferio, kitų nereikalingų buities daiktų, kuriuos per daugelį metų į upę sumetė patys kretingiškiai, ir paprašė, kad komunalininkai jas išvežtų. Redakcijos žiniomis, buvo išgabenta tik viena krūva atliekų. Antroji savo eilės nesulaukė ir nežinia, ar greitai sulauks, mat sekmadienį upės vanduo vėl pakilo ir ją apsėmė.
|
|
