|
|
|
Dar vienerios lenktynės dėl mokinių
Vyriausybė, skatindama vaikų užimtumą, nuo šio rugsėjo skyrė papildomų lėšų neformaliajam jų švietimui, dalyvauti šiame procese kviesdama ir laisvuosius mokytojus – Kretingos rajono savivaldybei tam bus skirta per 46 tūkst. eurų. Užimtas kas antras vaikas Anot Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Pocienės, į šalies mokyklas ateina naujovė, leisianti užimti iki 20 proc. vaikų daugiau, negu buvo iki šiol, – pernai buvo užimta apie 30 proc. rajono vaikų, nuo šiol už valstybės lėšas bus neformaliai ugdomas kas antras Lietuvos vaikas. Praėjusį pirmadienį Švietimo skyriaus vadovai sukvietė Kretingos rajono kultūros įstaigų, klubų, sporto organizacijų atstovus aptarti naujųjų Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų galimybes, jų rengimo bei finansavimo tvarką. Programas gauti valstybės lėšų – iki 15 Eur vienam mokiniui per mėnesį – gali teikti visi juridiniai ar fiziniai asmenys, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, turintys teisę vykdyti švietimo veiklą, tam pritaikytas patalpas, įrangą bei priemones. Patalpų neturintys jas galės nuomotis mokyklose pagal patvirtintus įkainius. Siekis ugdyti kaimo vaikus Užsiimti NVŠ galės ne vien aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai, bet ir laisvieji mokytojai – menininko statusą turintys žmonės, kultūros ir sporto darbuotojai – asmenys, baigę profesinio mokymo programas ar tik įgiję vidurinį išsilavinimą. Tačiau pastarieji privalo įsigyti verslo liudijimą bei išklausyti pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. „Kursus organizuosime Pedagogų švietimo centre, – žmogui užteks tik pristatyti pažymą, kad pradėjo lankyti šiuos kursus“, – Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila pabrėžė, kad laikas spaudžia paraiškų teikėjus – jas privaloma Švietimo skyriui pateikti vos per kelias dienas, ligi rugsėjo 11-osios. Jis ragino kuo skubiau rengti ir konkrečias veiklos programas – tai privaloma iki rugsėjo 25 d., ir pradėti ieškoti vaikų, kuriuos jie sudomintų savo siūloma veikla. Nuo spalio jau turi būti suformuotos grupės ir pradedamas darbas. „Privatininkai didžiuosiuose miestuose trina rankas, nes tėvai samdo mokytojus ugdyti jų vaikus. Nuo šiol jie rengs programas ir tam gaus lėšų iš valstybės. O rajonuose didžiausias siekis – ugdyti kuo daugiau kaimo vaikų. Šių programų esmė – įtraukti į jas kuo daugiau tokių vaikų, kurie niekuo nesidomi“, – pabrėžė A. Pocienė ir A. Sungaila. Programas tęs kitąmet Grupės dydis galės būti neapibrėžtas. Pedagogas turės su vaikais užsiimti ne mažiau, kaip dukart per savaitę po 45 min., arba 8 kartus per mėnesį. Sutartis su vaiku ir jo tėvais dėl veiklos bus pasirašoma 3 mėn. laikotarpiui: jei per tą laiką vaikas pereis į kitą būrelį, programos vykdytojui pinigų grąžinti nereikės. „Bet jei, vykdant veiklą, nubyrės ligi 50 proc. vaikų, pedagogui sunku tikėtis lėšų tęsti savąją programą“, – teigė A. Sungaila, patikindamas, jog Vyriausybė žada skirti lėšų šį rudenį pradėtas programas pratęsti ir kitąmet. Kieno programą patvirtinti ir kokiai veiklai skirti lėšas, anot A. Sungailos, rugsėjo vidury spręs Savivaldybės ir rajono mokyklų atstovų komisija. „Vaikas gali dalyvauti tiek, kiek nori ugdymo programų mokykloje, tačiau iš šių naujųjų – tik vienintelėje“, – akcentavo Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė.
|
|
