Naujųjų metų mokyklos lauks taupydamos

Mažėjant mokinių skaičiui klasėse, mažėja ir mokinio krepšelio lėšos rajono ugdymo įstaigoms, o krepšelio klasei metodika dar nepatvirtinta.

Penktadienį rajono valdžios ir Švietimo skyriaus atstovai atsakė į visų rajono ugdymo įstaigų vadovams ramybės nedavusį klausimą – ar užteks mokinio krepšelio lėšų sėkmingai užbaigti šiuos finansinius metus: 375 tūkst. 252 eurų trūkumą deklaravusioms ugdymo įstaigoms Savivaldybė iš rezervo lėšų proporcingai nuo trūkstamos sumos paskirstė 296 tūkst. 844 eurus. Dar 50 tūkst. eurų rezervinių lėšų atidėta.

Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos teigimu, 2015 m. sausio 1 d. pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Kretingos rajono savivaldybės ugdymo įstaigoms buvo skirta 7 mln. 895 tūkst. 646 eurų mokinio krepšelio lėšų, iš kurių Savivaldybės biudžete palikti 7 proc.: pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti – 53 tūkst. 497 eurai, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti – 114 tūkst. 38 eurai, brandos egzaminams organizuoti – 11 tūkst. eurų, profesinės linkmės moduliams – 7 tūkst. 225 eurai, o likusi suma – pedagogų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti.

Šios lėšos ir bus perskirstytos rajono ugdymo įstaigoms.

Iki rugpjūčio 25 dienos savo ugdymo planus ir finansinius poreikius deklaravusios rajono mokyklos, anot A. Sungailos, nurodė daugiau negu 375 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų trūkumą šiems finansiniams metams užbaigti, tačiau pasinaudojus rezervinėmis lėšomis jis sumažės iki 78 tūkst. eurų.

Administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, dar 50 tūkst. eurų, kurie taip ir liko rezerve ir bus saugomi išskirtinai švietimo reikmėms, taip pat gali atitekti mokykloms, jeigu jų neperskirstys Švietimo ir mokslo ministerija. „Ministrė žadėjo, kad neprarasime tų mokinio krepšelio lėšų, kurių turėtume netekti dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau tai yra tik teorija, o realiai pinigų kiekis gali mažėti, nes pirmiausia bus tenkinami Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldume esančių įstaigų poreikiai, – svarstė V. Domarkas. – Kyla pagrįsta baimė, kad šiems metams mums skirtas mokinio krepšelis gali sumenkti, todėl mes pasilikome 50 tūkst. eurų rezervą – jei jis nebus grąžintas, mes jį išdalinsime mokykloms.“ Tiek rajono meras Juozas Mažeika, tiek V. Domarkas mokyklų vadovams pabrėžė, kad laukia ne tik atsakingo požiūrio į mokyklų finansų valdymą, bet ir pateikė konkrečią užduotį – užbaigti šiuos mokslo metus be mokinio krepšelio įsiskolinimo ir be kreditinių įsiskolinimų už aplinkos lėšas.

Metė gelbėjimosi ratą

Susitikime, kuriame aptarta ir daugiau švietimo įstaigoms aktualių klausimų, V. Domarkas pabrėžė, kad Švietimo skyriaus vedėjas ir specialistai buvo įpareigoti labai atidžiai išnagrinėti švietimo įstaigų pateiktus ugdymo planus: „Norėjome užtikrinti, kad visos lėšos būtų skiriamos tik mokinių poreikiams tenkinti.“

Anot jo, kita svarbi nuostata, svarstant mokinio krepšelio lėšų paskirstymą, – nelįsti į direktorių ir mokytojų kišenes. Tai, V. Domarko teigimu, ir nebus daroma.

Siekdamas padėti taupymo išeičių ieškantiems rajono mokyklų vadovams ir Švietimo skyriaus atstovams V. Domarkas patarė remtis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patirtimi, kai trūkstant mokinio krepšelio lėšų 2014 m. tarybos sprendimu pasinaudota tokiomis lėšų taupymo galimybėmis: mažinamos arba atsisakoma su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių neįpareigoja mokėti teisės aktai; mažinama arba atsisakoma mokytojams ir kitiems darbuotojams mokamų priedų, kurių neįpareigoja mokėti teisės aktai; mažinamos išlaidos valdymui – mokyklos bibliotekai, psichologinei, socialinei ir specialiai pedagoginei pagalbai, jeigu šiam tikslui skiriamas didesnis procentas negu numatyta metodikoje – t. y. nuo 8 iki 20 proc. (vidurkis – 14 proc.); mažinamos tarifikuotos valandos už papildomus darbus, nepriklausančius nuo kontaktinių valandų skaičiaus; mažinamas apskaičiuotas lėšų poreikis mokymo reikmėms, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms iki 80 proc., o mokinių pažintinei veiklai, profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimui informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti – iki 40 proc.

„Tai – gelbėjimosi ratas jums, galite pasirinkti vieną iš jų ar derinti kelis, – sakė V. Domarkas. – Prašome jūsų neskubėti leisti pinigų šioms reikmėms ir sulaukti tarybos sprendimo, kad galėtumėte naudoti sutaupytus pinigus.“

Šiandien aptarti mokinio krepšelio lėšų paskirstymo klausimo rajono valdžios atstovai susitiks ir su Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo nariais.

Prašė atsakingesnio požiūrio

Pasitarime J. Mažeika pabrėžė – kokius ugdymo planus bekurtų mokyklos, daugiau mokinio krepšelio lėšų negu suskaičiavo administracijos specialistai, nebus.

„Negalite prisigalvoti ir vykdyti perteklinių veiklų, – sakė meras. – Jeigu jūsų ugdymo planai iki Naujųjų metų viršys numatytas finansines galimybes, Savivaldybė daugiau lėšų neskirs – negalime ir nesiskolinsime šiai sričiai.“

Tai, kad mokyklos linkusios peržengti savo galimybių ribas, mero teigimu, liudija ir kontrolierių patikrinimai, konstatuojantys netvarką tiek finansine, tiek ūkine prasme.

„Situacija rajono švietimo įstaigose nėra gera. Trys patikrinimai, įvykdyti šiais metais, baigėsi trimis nuobaudomis. Negalime taip toliau gyventi. Mokyklos vadovas turi jai vadovauti visapusiškai – ir ugdymo procesui, ir ūkinei daliai. Atsakingai peržvelkite jūsų vadovaujamos įstaigos visą ūkį – turto apskaitą, darbo užmokestį, transporto naudojimą, inventorizacijas. Daugelis šių dalykų kontrolierių aktuose kartojasi lyg kopija, keliaujant iš vienos mokyklos į kitą. Administracija yra pasirengusi padėti“, – kalbėjo J. Mažeika, primindamas, kad pagal pasikeitusią darbo santykių tvarką, mokyklų vadovai atsidūrė personalinėje mero atsakomybėje.

Pasak V. Domarko, siekiant pagelbėti mokykloms, spalio-lapkričio mėnesiais bus organizuojami specialūs kursai ir mokyklų buhalteriams, o ateityje svarstoma didesnės ugdymo įstaigų direktorių atsakomybės, įvykdžius nusižengimą, klausimas.

„Suprantame, kad pedagogai – jautrios asmenybės, tačiau inicijuosime, kad būtų svarstoma galimybė prasižengusiems ugdymo įstaigų vadovams skirti ne tik administracinę nuobaudą, bet ir bausti juos finansiškai, mažinant jų atlyginimo koeficientą iki minimalaus“, – kalbėjo V. Domarkas.

*

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komiteto narės Dalios Martišauskienės komentaras:

– Lėšų trūkumas gal net nebūtų tokia didelė problema, jeigu Švietimo skyrius tinkamai atliktų mokinių srautų analizę ir jų paskirstymą. Galutinis mokinių srautų judėjimo faktas įprastai paaiškėja tik rugsėjo 1 d., todėl Švietimo skyriaus specialistai neturėtų apsiriboti birželio mėnesio duomenimis. Kad ir šis konkretus konfliktinis atvejis – J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje tarybos sprendimu I gimnazijos klasei buvo skirti 4 komplektai, bet rugsėjo 1 d. į ją atėjo dviem mokiniais mažiau negu reikalinga, dėl šios priežasties rugsėjo 3 d. Švietimo skyrius pavedė gimnazijai sudaryti tik 3 komplektus. Mokykloje tai iškart sukėlė įtampą. Kyla klausimas, ar Švietimo skyrius neviršija savo įgaliojimų, pats nuspręsdamas, kiek komplektų skirti. Dėl šio klausimo išaiškinimo jau kreipiausi į Vyriausybės atstovą. Tokios klasių komplektų modifikacijos galimos, tačiau jos turi būti patvirtintos tarybos dar prieš prasidedant mokslo metams, rugpjūčio pabaigoje.

Manau, kad ne vienoje mokykloje yra nepilnų komplektų, o tai yra tuščiai finansuojamos vietos, lemiančios mokinio krepšelio lėšų trūkumą.

Kitas momentas – reiktų logiškai susitvarkyti rajono mokyklų tinklą. Prieš keletą metų Rūdaičių pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta į pradinio ugdymo skyrių, bet praėjusiais metais ji vėl atidaryta kaip savarankiška mokykla, nors ir su labai mažu mokinių skaičiumi. Vadinasi, vėl išplėtotas valdymas – atsirado direktorius, pavaduotojas, sekretoriai, buhalteriai, ūkvedžiai. Nenoriu pasakyti, kad šiai gyvenvietei nereikia mokyklos – esu už tai, kad kiekvienas kaimas turėtų mokyklą, bet aš nemanau, kad skiriant pinigų valdymui, pasikeičia mokinio ugdymo kokybė.

Jeigu kito miestelio mokykloje vaikas gali gauti gerokai aukštesnės kokybės mokymo paslaugas, galbūt vertingiau investuoti į mokyklinius autobusus. Puikus to pavyzdys – sprendimas vyresnių klasių mokinius iš Kalniškių vežti į Kartenos mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Mane, kaip tarybos narę, pasiekė žinia ir apie tai, kad taupant lėšas kai kuriose mokyklose klasės nebus dalijamos į pogrupius, kaip to reikalauja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti bendrieji ugdymo planai. Kas gali atsakyti, ar dėl tokių sprendimų nenukentės mokymo kokybė. Taupyti reikia, tačiau ne ugdymo kokybės sąskaita.

• Rašyti komentarą (10)