|
|
|
Į antrą dešimtmetį – lyg darni šeima
Pačiame Kretingos centre, Žemaičių gatvėje, įsikūrusi „Kretingos šeimos klinika“ šį rugsėjį švenčia pirmąją svarią sukaktį – savo veiklos dešimtmetį.
Komanda – lyg kumštis „Esame komanda – stipri lyg kumštis, darbšti, tartum bitės avily, pasitikinti viena kita, tarsi šeima“, – šventės dieną džiūgavo klinikos įkūrėjos šeimos gydytojos Alma Albužienė, Janina Sabaliauskienė, Regina Grykšienė, Vitutė Motužienė, tądien tarp jų nebuvo Dalios Lapkūnienės. Kiekvienos medikės darbo patirtis siekia per 30 metų. Gydytojos pabrėžė, kad tarpusavio darną jų kolektyve palaiko bei gerus santykius su pacientais, kurių šiandieną yra prisirašę per 6 tūkst., taip pat kuria ir stiprina su jomis dirbančios slaugytojos. Ligi šiol klinikoje dirba būrys senbuvių, su kuriomis gydytojos žengė pirmuosius žingsnius savarankiškos įstaigos veikloje: tai – akušerė Vanzeta Taurinskienė, slaugos administratorė Daiva Viršilienė, slaugytoja Laima Einienė bei registratorė Jūratė Rumšienė. „Per dešimtmetį mūsų kolektyvas nedaug tepakito, į jį puikiai įsiliejo vėliau atėjusios slaugytojos Aušrinė Bušmienė, Birutė Bertašienė, Laimutė Bernotienė. Turime ir šeimyninį medikių tandemą – vienoje komandoje dirba gydytoja V. Motužienė ir jos duktė slaugytoja Vaida Motužytė“, – pasidžiaugė įstaigos vadovė A. Albužienė. Šio medikių kolektyvo išskirtinumas yra ir tai, kad jis – vien moteriškas: „Galbūt dėl to ir į santykius su pacientais, jų problemas žvelgiame bei jas sprendžiame giliau ir lanksčiau, kaip motinos ar draugės, o vyresniems – lyg dukterys“, – pastebėjo J. Sabaliauskienė. Su malda už pacientus Todėl, pabrėžė medikės, jos skiriančios daug dėmesio stiprinant tarpusavio santykius ir savame kolektyve: jos kartu švenčiančios pagrindines metų šventes – Kalėdas ir Velykas, jubiliejus bei gimtadienius. „Ateinantį pirmadienį, rugsėjo 7-ąją, su gražiu jubiliejumi rengiamės sveikinti savo kolegę Daivą Viršilienę“, – patikino įstaigos vadovė. Kasmet pažyminčios ir klinikos jubiliejų, tačiau nesitenkinančios vien užstalės vaišėmis, o vykstančios į iškylas bei ekskursijas po Lietuvą ar kaimynines šalis. „Praėjusį savaitgalį plaukiojome po Kuršių marias per Mingę, Kintus, Ventės ragą, iškylą pradėdamos Švėkšnos bažnyčioje, kur meldėme palaimos ir darnos įstaigai, o savo pacientams – ištvermės ir sveikatos“, – tvirtino įstaigos vadovė. „Esame šeimos gydytojos, tos, kurios lydi savo pacientą nuo kūdikystės ligi senolio, nuo jo gimimo ligi mirties. Tokiomis mums norėtųsi būti nuolatos, kad galėtume labiau pažinti savo pacientus, juos išklausyti. Deja, begalinės sveikatos reformos šiandieną neleidžia to ligi galo padaryti, nes daug laiko ir dėmesio atima biurokratiniai dalykai. Todėl ne visada ir savo pacientams parodome, kaip juos mylime ir branginame“, – probleminių savo darbo pusių neslėpė medikės. Joms taip pat norėtųsi, kad ir pacientai labiau pasitikėtų jomis, suprastų, jog gydytojas nėra visagalis: „Mūsų galimybės – taip pat ribotos, mes negalime padaryti visko, ko viliasi žmogus. Labai daug kas priklauso ir nuo jo paties požiūrio į savo sveikatą“, – linkėdamos pacientams kuo daugiau giedrių pozityvių minčių, kalbėjo J. Sabaliauskienė ir A. Albužienė. Jos taip pat apgailestavo, jog dėl emigracijos jų klinika neteko apie 1 tūkst. jaunų pacientų bei vaikų. Verčiasi savarankiškai Gydytojų prisiminimuose atgijo ir klinikos kūrimosi pradžia, kai 2003 m. pagal tuomet galiojusią Vyriausybės politiką – įkurdinti PSPC filialus kiekviename gyvenamajame kvartale, jos įsikėlė į patalpas viršum senosios vaistinės ir pradėjo dirbti kaip PSPC padalinys. „Nebuvome naujokės – susibūrėme po vienu stogu, viena kitą gerai pažindamos, atsinešdamos svarią darbinę patirtį. Todėl ir kilo mintis kurti nuosavą medicinos įstaigą. Pradžia nebuvo lengva, – per 5 mėnesius teko įveikti aibę biurokratinių procedūrų, kol 2005-ųjų rugsėjo 1-ąją pradėjome veikti kaip savarankiška „Kretingos šeimos klinika“. Patalpas ligi šiol nuomojamės iš vaistinės“, – kalbėjo A. Albužienė. Medikės geru žodžiu šiandieną mini ir tuometinę PSPC vadovę Ireną Narmontaitę, kuri suprato jų siekį, palaikė ir geranoriškai leido kurti nuosavą verslą. Gydytojos neslėpė, jog iš pradžių įtampos būta, nes už savo lėšas pačioms teko nusipirkti visą reikalingą įrangą, nes į ES finansuojamų projektų etapą jos nebepateko. „Įveikusios sunkumus, šiandieną gyvename be didelių pelnų, tačiau svarbiausia – ir be skolų“, – džiūgavo centro įkūrėjos ir šeimininkės.
|
|
